BIOIMPEDANSO REIKŠMĖ HEMODIALIZUOJAMŲ PACIENTŲ MITYBOS BŪKLEI NUSTATYTI

Reikšminiai žodžiai: hemodializė, mitybos nepakankamumas, bioimpedanso analizė. Tikslas. Nustatyti mitybos nepakankamumo dažnį tarp hemodializuojamų pacientų ir palyginti tarpusavyje naudojamus metodus mitybos būklei nustatyti. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Nefrologijos centro Dializių skyriuje. Pacientai tirti siekiant įvertinti mitybos būklę – duomenys rinkti po hemodializės procedūros. Vertinant būklę naudota „Subjective Global Assessment“ (SGA) anketa, antropometriniai tyrimo metodai (kūno masės indeksas, odos raukšlės storio matavimai), bioelektrinio impedanso analizė (liesosios, beriebalinės, raumenų masės ir fazės kampo nustatymas), biocheminiai tyrimai (albumino koncentracijos nustatymas). Pagal minėtus rodiklius pacientai suskirstyti į dvi grupes: nepakankamos ir normalios mitybos būklės. Grupės suskirstytos atsižvelgiant į „European Society of Parenteral and Enteral Nutrition“ (ESPEN) rekomenduojamas mitybos nepakankamumą rodančias ribines reikšmes. Rezultatai. Surinkta 38 pacientų duomenys. Iš jų mitybos nepakankamumas nustatytas: pagal kūno masės indeksą – 1 (2,7 proc.), pagal „Subjective Global Assessment“ skalę – 12 (35,1 proc.), pagal kaliperiu nustatytą liesosios masės indeksą – 4 (13,3 proc.), pagal albumino koncentraciją – 2 (6,3 proc.), pagal bioimpedanso analize nustatytą liesosios masės indeksą – 8 (21,6 proc.), pagal fazės kampo 5 procentilę – 18 (48,6 proc.), o pagal 10 procentilę – 21 (56,8 proc.). Padalinus pacientus į dvi grupes pagal fazės kampo 5 procentilės reikšmes, jos palygintos ir nustatyti skirtumai tarp kitų mitybos nepakankamumo rodiklių vidurkių. Reikšmingi skirtumai rasti: tarp kūno masės indekso 23,64 ± 4,02 vs 28,84 ± 6,6 p = 0,007, tarp liesosios masės indekso nustatyto kaliperiu 17,54 ± 2,8 vs 20,19 ± 3,96 p = 0,047, tarp albumino koncentracijos 36,39 ± 3,46 vs 38,51 ± 1,93 p = 0,044, o tarp liesosios masės indekso, nustatyto bioimpedanso analize, vidurkių stebėtas tendencingas skirtumas 17,08 ± 1,9 vs 18,52 ± 2,46 p = 0,056. Tačiau įvedus šių rodiklių mitybos nepakankamumo diagnostikos ribines reikšmes, skirtumų tarp grupių nebeliko (p > 0,05). Norint nustatyti tiksliausią mitybos nepakankamumą rodantį rodiklį, nusakantį fazės kampo 5 procentilės reikšmę, nubraižytos ROC kreivės ir suskaičiuoti plotai po jomis, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų negauta. Išvados. Mitybos nepakankamumas nustatytas reikšmingai galutinės stadijos inkstų liga sergančių pacientų grupėje ir priklauso nuo pasirinkto mitybos nepakankamumo diagnostikos rodiklio – naudojant fazės kampą, aptinkama du kartus daugiau mitybos nepakankamumo atvejų. Tolesnis mitybos nepakankamumą rodančių įverčių tyrimas ir mitybos nepakankamumą lemiančių rizikos veiksnių nustatymas leistų taikyti tikslesnę mitybos nepakankamumo diagnostiką ir mitybos terapiją.