CIKLINIŲ TRENIRUOČIŲ POVEIKIS PACIENTŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ, EISENAI

Tyrimo tikslas: palyginti skirtingo tipo ciklinių treniruočių efektyvumą pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, ėjimo funkcijai. Tyrimas atliktas 2014 - 2016 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre, II stacionarinės reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 28 pacientai: 15 vyrų (54%) ir 13 moterų (46%), patyrusių galvos smegenų insultą. Pacientai, atitinkantys įtraukimo į tyrimą kriterijus, atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes. Pacientų ištyrimas buvo atliekamas 2 kartus: pirmasis - atvykus į reabilitaciją, antrasis - baigus 15 ciklinių treniruočių programą. I grupės tiriamieji atliko ciklines treniruotes veloergometru Monark. II grupės tiriamieji atliko ciklines treniruotes ėjimo takeliu Biodex Gait Trainer 2. Be ciklinių treniruočių visi tiriamieji atliko įprastas individualiai pritaikytas funkcines ir bazines kineziterapijos procedūras, kurių metu nebuvo taikomos jokios papildomos ciklinės treniruotės. Pacientų eisena buvo vertinama: 10 metrų ėjimo testu, 6 minučių ėjimo testu, atliktas žingnsio ilgių sveikąja ir pažeista koja matavimas. Rezultatai. Tyrimo metu statistiškai reikšmingai padidėjo abiejų grupių pacientų ėjimo greitis, nueinamas atstumas per 6 minutes ir pažeistos kojos žingnsio ilgis (p<0,05). Sveikosios kojos žingsnio ilgis statistiškai reikšmingai (p<0,05) pakito tik II tiriamosios grupės pacientams. Tiriamųjų ėjimo greitis, nueinamas atstumas ir žingsnio ilgiai sveikąja ir pažeista koja po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vertinant pacientų ėjimo greičio pokytį procentine išraiška gautas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas, rodantis didesnį pacientų ėjimo greičio padidėjimą II tiriamųjų grupėje. Nustatyta, kad nueinamo atstumo per 6 minutes pokytis statistiškai reikšmingai (p<0,05) buvo didesnis II tiriamųjų grupėje. Žingsnio ilgio sveikąja koja pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis II tiriamųjų grupėje. Išvados. Nustatyta, kad taikant ciklines treniruotes veloergometru ir ėjimo takeliu statistiškai reikšmingai pagerėjo ėjimo greitis, nueinamas atstumas per 6 minutes, bei žingsnio ilgis pažeista koja. Žingnsio ilgio sveikąja koja statistiškai reikšmingas padidėjimas buvo stebimas pacientų, atlikusių ciklines treniruotes ėjimo takeliu, grupėje. Lyginant rezultatų pokyčius nustatyta, kad ciklinės treniruotės atliekamos ėjimo takeliu efektyviau pagerina pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, ėjimo greitį, nueinamą atstumą ir žingsnio ilgį sveikąja koja, nei ciklinės treniruotės atliekamos veloergometru.