NEPAPRASTOJI PADĖTIS IR DIEVIŠKASIS SMURTAS: CARLO SCHMITTO IR WALTERIO BENJAMINO MINČIŲ KRYŽKELĖS

Šiuolaikinės politinės filosofijos kontekste jau maždaug dvidešimt metų neatslūgsta domėjimasis biopolitinėmis teorijomis, kurių dėmesio centre atsiduria valdžios ir gyvybės santykis šiuolaikiniame pasaulyje, kairiųjų politinių filosofų vadinamame Imperija. Italų filosofo Giorgio Agambeno dėka biopolitikos instrumentai buvo panaudoti nepaprastosios padėties ir homo sacer sampratų tyrinėjimams. Šiame tekste, pasitelkiant nepaprastosios padėties bei su ja susijusias sampratas, bus gilinamasi į šiuolaikinės valdžios ir valdymo problemas. Aptarsime vokiečių teisės teoretiko Carlo Schmitto nepaprastosios padėties teoriją, kaip alternatyvą jai pateikdami Walterio Benjamino mesianistinę tyro dieviškojo smurto sampratą. Straipsnio tikslas – pagrįsti Benjamino idėją, kad dieviškasis smurtas gali įveikti galios taikomą prievartą. Kita vertus, keliama idėja, kad Schmitto suverenios galios samprata užmaskuoja biopolitinį galios institucijų prievartos mechanizmą, o Benjamino dieviškojo smurto samprata leidžia jį demaskuoti.State of Exception and Divine Violence: The Crossroads between the Thought of Carl Schmitt and Walter BenjaminKasparas Pocius SummaryAlready back in 1940 Walter Benjamin told us that “the ‘state of emergency’ in which we live is not the exception but the rule.” While invoking this claim, Giorgio Agamben enriches the contemporary biopolitical discourse with such concepts as ‘state of exception’ and ‘homo sacer’, which refer to bare lives of the majority of world population under contemporary capitalist and state rule. This paper, which seeks to analyse the work of Agamben, presents the notion of the state of exception by Carl Schmitt and counterposes it to the Benjaminian concept of divine violence. This counterposition allows to theoretically question the Schmittian politico-theological discourse which has been increasingly used by the conservative intellectuals and right-wing movements in the Eastern Europe, ‘the necessity of defending the nation and the state’ that they posit and to show the often concealed links between this discourse with biopower regimes. On the other hand, it is an attempt to point at a presence of multiple and radical constituent forces which, beyond liberal – constitutional and authoritarian – conservative frameworks of the State pose the threat to the political and economic order of late capitalism.