Javascript must be enabled to continue!
SMURTAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
View through CrossRef
Smurtas sveikatos priežiūros personalo profesinėje aplinkoje yra visuotinė ir kasdienė problema. Kas trečias darbuotojas susiduria su pacientų ar klientų smurtu, o jo rizika yra 16 kartų didesnė, palyginti su kitų profesijų atstovais. Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose susijęs su neigiamomis pasekmėmis sveikatos priežiūros darbuotojams ir pacientams.
Tikslas – įvertinti smurto paplitimą sveikatos priežiūros įstaigose.
Metodai. Vadovaudamiesi PRISMA Flow diagramos (1 pav.) gairėmis, 2022 m. lapkričio mėnesį atlikome sisteminę literatūros paiešką PubMed duomenų bazėje pagal paieškos žodžius anglų kalba: workplace violence, violence, workplace issues, bullying, sexual harass, abus; health care workers, healthcare personnel, healthcare staff; risk factors; effects. Atlikus pirminę paiešką, aptikta 1 511 straipsnių, iš kurių atrinkti 102. Svarbių publikacijų, tinkamų temos apžvalgai, skaičius sumažintas iki 39. Įtraukimo kriterijai: ne senesni nei 5 metų, anglų kalba, prieinamas visas tekstas.
Rezultatai. Tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškintas smurto paplitimas sveikatos priežiūros įstaigose: bendras 59,6 proc., fizinis smurtas 22,4 proc., žodinis smurtas proc., seksualinis priekabiavimas 16,9 procento. Gauti duomenys parodė, kad smurtas sveikatos priežiūros įstaigose ir jo rūšių paplitimas prieš sveikatos priežiūros darbuotojus yra vienas iš didžiausių, lyginant su kitų profesijų darbuotojais ir turi neigiamos įtakos darbuotojų psichinei ir fizinei savijautai, darbo našumui, kokybei, o kartu ir pacientų sveikatai.
Išvada. Smurtas profesinėje aplinkoje yra dažnas reiškinys, o jo rūšių paplitimas prieš sveikatos priežiūros darbuotojus yra gana didelis. Smurtas profesinėje aplinkoje susijęs su neigiamomis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų fizinėmis, psichologinėmis ir profesinėmis pasekmėmis. Reikėtų imtis priemonių mažinti smurtą profesinėje aplinkoje, ypač sveikatos priežiūros įstaigose.
Title: SMURTAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
Description:
Smurtas sveikatos priežiūros personalo profesinėje aplinkoje yra visuotinė ir kasdienė problema.
Kas trečias darbuotojas susiduria su pacientų ar klientų smurtu, o jo rizika yra 16 kartų didesnė, palyginti su kitų profesijų atstovais.
Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose susijęs su neigiamomis pasekmėmis sveikatos priežiūros darbuotojams ir pacientams.
Tikslas – įvertinti smurto paplitimą sveikatos priežiūros įstaigose.
Metodai.
Vadovaudamiesi PRISMA Flow diagramos (1 pav.
) gairėmis, 2022 m.
lapkričio mėnesį atlikome sisteminę literatūros paiešką PubMed duomenų bazėje pagal paieškos žodžius anglų kalba: workplace violence, violence, workplace issues, bullying, sexual harass, abus; health care workers, healthcare personnel, healthcare staff; risk factors; effects.
Atlikus pirminę paiešką, aptikta 1 511 straipsnių, iš kurių atrinkti 102.
Svarbių publikacijų, tinkamų temos apžvalgai, skaičius sumažintas iki 39.
Įtraukimo kriterijai: ne senesni nei 5 metų, anglų kalba, prieinamas visas tekstas.
Rezultatai.
Tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškintas smurto paplitimas sveikatos priežiūros įstaigose: bendras 59,6 proc.
, fizinis smurtas 22,4 proc.
, žodinis smurtas proc.
, seksualinis priekabiavimas 16,9 procento.
Gauti duomenys parodė, kad smurtas sveikatos priežiūros įstaigose ir jo rūšių paplitimas prieš sveikatos priežiūros darbuotojus yra vienas iš didžiausių, lyginant su kitų profesijų darbuotojais ir turi neigiamos įtakos darbuotojų psichinei ir fizinei savijautai, darbo našumui, kokybei, o kartu ir pacientų sveikatai.
Išvada.
Smurtas profesinėje aplinkoje yra dažnas reiškinys, o jo rūšių paplitimas prieš sveikatos priežiūros darbuotojus yra gana didelis.
Smurtas profesinėje aplinkoje susijęs su neigiamomis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų fizinėmis, psichologinėmis ir profesinėmis pasekmėmis.
Reikėtų imtis priemonių mažinti smurtą profesinėje aplinkoje, ypač sveikatos priežiūros įstaigose.
Related Results
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
SKIRTINGŲ PROFILIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ
POŽIŪRIS Į KINEZITERAPIJĄ
SKIRTINGŲ PROFILIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ
POŽIŪRIS Į KINEZITERAPIJĄ
Tyrimo tikslas – ištirti skirtingų profilių sveikatos
priežiūros specialistų požiūrį į kineziterapiją. Tyrimo
klausimas: kokia skirtingų profilių sveikatos
priežiūros specialistų n...
Gastroezofaginio refliukso ligos simptomatikos sąsajos su miego kokybe ir įmitimo būkle Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų kohortoje
Gastroezofaginio refliukso ligos simptomatikos sąsajos su miego kokybe ir įmitimo būkle Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų kohortoje
Darbo tikslas. Kompleksiškai įvertinti rizikos veiksnių – psichologinio streso, prastos miego kokybės, patiriamo antsvorio ir (arba) nutukimo sąsajas su Lietuvos sveikatos priežiū...
Periodinio recenzuojamo mokslo žurnalo „Visuomenės sveikata“ transformacija
Periodinio recenzuojamo mokslo žurnalo „Visuomenės sveikata“ transformacija
Leidybinės veiklos pradžia
Žurnalas „Visuomenės sveikata“ pradėtas leisti 1996 m. Žurnalas skirtas mokslininkams, studentams, sveikatos apsaugos organizatoriams ir administratori...
Kai darbuotojai tampa „robotais“: medikų profesinis nuovargis ir su juo siejama psichosocialinės darbo aplinkos rizika pokyčių laikotarpiu
Kai darbuotojai tampa „robotais“: medikų profesinis nuovargis ir su juo siejama psichosocialinės darbo aplinkos rizika pokyčių laikotarpiu
Tikslas – atskleisti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) darbuotojų su profesiniu nuovargiu susijusius psichosocialinės darbo aplinkos ypatumus pokyčių laikotarpiu.
Tyrim...
TINKAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA: PAKARTOTINĖ HOSPITALIZACIJA – NORMA AR NEPAGEIDAUTINAS ĮVYKIS
TINKAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA: PAKARTOTINĖ HOSPITALIZACIJA – NORMA AR NEPAGEIDAUTINAS ĮVYKIS
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų pakartotinę hospitalizaciją kaip reiškinį ar problemą sveikatos priežiūroje. Tyrimas vykdytas analizuojant Klaipėdos universitetinės li...
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR JO SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIUOJU SAVO SVEIKATOS VERTINIMU
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR JO SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIUOJU SAVO SVEIKATOS VERTINIMU
Tyrimu siekta nustatyti ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų fizinį aktyvumą ir jo sąsajas su subjektyviuoju savo sveikatos vertinimu. Atliktas momentinis ...
Pacientų įsitraukimas kaip inovacijų sveikatos priežiūroje veiksnys
Pacientų įsitraukimas kaip inovacijų sveikatos priežiūroje veiksnys
Šiuolaikinėje visuomenėje sveikatos priežiūra patiria didelius ir nuolatinius iššūkius. Jiems įveikti siekiama kurti inovatyvius produktus, kurie suteiktų galimybes taikyti efektyv...

