Javascript must be enabled to continue!

Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?

View through CrossRef

Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai. Pabrėžiamas filosofijos dėstymo atotrūkis nuo visuotinės filosofinės kultūros: reikia suaktyvinti filosofijos originaliųjų tekstų vertimą į gimtąją kalbą, leisti chrestomatijas, skirtas studijuojančiam jaunimui. Pažymimas pozityvistinis- technokratinis filosofijos kurso pobūdis: pedagoginiame ir ideologiniame procese tebėra akcentuojamas mokslinės (o ne asmenybinės, etinės) pasaulėžiūros formavimas. Teigiama, kad materializmas turi keisti savo formą: vadovėliuose pateikti samprotavimai apie tikrovę jau pasenę, orientuoti į „mechanistinį“ žmogų. Minties ir mąstymo nuvertinimas yra filosofijos autoriteto nuvertinimas. Svarstomos mokyklinės filosofijos pertvarkymo galimybės: marksizmas yra aukščiausias humanizmas, vadinasi, šis jo bruožas turi eiti per visą mokyklinės filosofijos problematiką bei struktūrą. Reikia įveikti objektinės-subjektinės, pažintinės-vertybinės analizės poliariškumą, išryškinti visų teorinių, metodologinių klausimų humanistinį aspektą.

Vilnius University Press

Bronislava Černienė

Title: Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?

Description:

Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai.

Pabrėžiamas filosofijos dėstymo atotrūkis nuo visuotinės filosofinės kultūros: reikia suaktyvinti filosofijos originaliųjų tekstų vertimą į gimtąją kalbą, leisti chrestomatijas, skirtas studijuojančiam jaunimui.

Pažymimas pozityvistinis- technokratinis filosofijos kurso pobūdis: pedagoginiame ir ideologiniame procese tebėra akcentuojamas mokslinės (o ne asmenybinės, etinės) pasaulėžiūros formavimas.

Teigiama, kad materializmas turi keisti savo formą: vadovėliuose pateikti samprotavimai apie tikrovę jau pasenę, orientuoti į „mechanistinį“ žmogų.

Minties ir mąstymo nuvertinimas yra filosofijos autoriteto nuvertinimas.

Svarstomos mokyklinės filosofijos pertvarkymo galimybės: marksizmas yra aukščiausias humanizmas, vadinasi, šis jo bruožas turi eiti per visą mokyklinės filosofijos problematiką bei struktūrą.

Reikia įveikti objektinės-subjektinės, pažintinės-vertybinės analizės poliariškumą, išryškinti visų teorinių, metodologinių klausimų humanistinį aspektą.

Related Results

Liberalizmas kaip kultūros filosofija

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Liberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną ...

„Nežinau, kaip paveikti savo odą iš vidaus“ (kūniškasis autonaratyvo aspektas)

Remiantis teze, kad individo savivokos ir savikūros procesas turi būti svarstomas atsigręžiant į konkrečius kontekstus (gyvenimo istorijas ir atskiras situacijas), straipsnyje reko...

Nikolajaus Rericho draugijos veikla Kaune 1935–1940 m.

Nikolajus Rerichas – etnografas, orientalistikos ekspertas, slavistas, teosofas, savo veikla pasižymėjęs ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. N. Rerichas aktyviai dalyvavo mas...

Filosofas ir gyvūnas: Nietzsche, Heideggeris, Derrida

Straipsnyje keliamas klausimas, kokį vaidmenį filosofų diskursuose atlieka gyvūnas. Pastebima, kad paprastai filosofai neturi nei kompetencijos, nei intencijų tirti gyvūnus zoologi...

LIETUVOS POLITIKOS MOKSLŲ LAUKO ANALIZĖ: AIŠKINANT SKIRTINGAS POLITIKOS MOKSLO SAMPRATAS

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos politikos mokslų laukas, ieškant atsakymo į klausimą, kaip jo veikėjai suvokia savo discipliną, ir bandoma aiškinti jų politikos mokslų sampratas...

JAV ir ES nedarbo lygio rodiklių palyginimas

Šio darbo tikslas – nustatyti, kokią įtaką JAV ir ES nedarbo indikatorių koncepcinės skirtybės turi oficialiam nedarbo lygiui.Straipsnyje apžvelgiama Tarptautinės darbo tarnybos (T...

Konfucianizmo filosofijos metamorfozės

Straipsnis skirtas konfucianizmo filosofijos vaidmens kinų mąstymo tradicijoje tyrinėjimui. Jame glaustai aptariamas konfucianizmo filosofijos tapsmas, jos vaidmuo šalies intelektu...

DEKARTIŠKOJI EPISTEMOLOGIJA PROTO VADOVAVIMO TAISYKLĖSE

Vyrauja nuomonė, jog ankstyvoji Descartes’o filosofija angažuojasi metodologinėms problemoms, o tai laikytina naujosios epochos ženklu. Tačiau turint omenyje tokios problematikos i...