Search engine for discovering works of Art, research articles, and books related to Art and Culture
ShareThis
Javascript must be enabled to continue!

„Nežinau, kaip paveikti savo odą iš vidaus“ (kūniškasis autonaratyvo aspektas)

View through CrossRef
Remiantis teze, kad individo savivokos ir savikūros procesas turi būti svarstomas atsigręžiant į konkrečius kontekstus (gyvenimo istorijas ir atskiras situacijas), straipsnyje rekonstruojama savęs patyrimo topologija. Be to, savivokos dinamika yra neatsiejama nuo kūniškumo, kurio suvokimas svyruoja tarp „savo kūno“ ir „eksponuojamo kūno“ sampratų (priklausomai nuo to, ar į savivokos modelį įtraukiama Kito – žiūrovo, skaitytojo – pozicija. Straipsnyje pasitelkiami trys personažai, nužymintys savivokos „ekstremumus“: tai 1) maksimaliai sąmoningas savo kūno atžvilgiu dendis, eksponuojantis savo kūną kaip meno kūrinį; 2) fotografuojamas žmogus, aptinkantis konfliktą tarp tapatybės ir reprezentacijos (kaip sukurti patrauklų „paviršių“, kuris atitiktų „vidinį pasaulį“) ir 3) atminties netekęs žmogus, kuriam belieka pasikliauti savo kūno fiziologija ir spontaniškumu. „Technologijoms“ (fotokameroms ir vaizdo kameroms, taip pat ir raštui) šiame straipsnyje skiriamas katalizatoriaus vaidmuo, atskleidžiant savęs patyrimo struktūrą, kuri visada numato Kito (stebėtojo, skaitytojo) poziciją. Teigiama, kad savęs eksponavimo technikos (teatralinės dendizmo praktikos, fotografavimasis, dienoraščio rašymas) yra savikūros medijos, t. y. terpės, kuriose formuluojama tapatumo ir reprezentacijos problema.
Vilnius University Press
Title: „Nežinau, kaip paveikti savo odą iš vidaus“ (kūniškasis autonaratyvo aspektas)
Description:
Remiantis teze, kad individo savivokos ir savikūros procesas turi būti svarstomas atsigręžiant į konkrečius kontekstus (gyvenimo istorijas ir atskiras situacijas), straipsnyje rekonstruojama savęs patyrimo topologija.
Be to, savivokos dinamika yra neatsiejama nuo kūniškumo, kurio suvokimas svyruoja tarp „savo kūno“ ir „eksponuojamo kūno“ sampratų (priklausomai nuo to, ar į savivokos modelį įtraukiama Kito – žiūrovo, skaitytojo – pozicija.
Straipsnyje pasitelkiami trys personažai, nužymintys savivokos „ekstremumus“: tai 1) maksimaliai sąmoningas savo kūno atžvilgiu dendis, eksponuojantis savo kūną kaip meno kūrinį; 2) fotografuojamas žmogus, aptinkantis konfliktą tarp tapatybės ir reprezentacijos (kaip sukurti patrauklų „paviršių“, kuris atitiktų „vidinį pasaulį“) ir 3) atminties netekęs žmogus, kuriam belieka pasikliauti savo kūno fiziologija ir spontaniškumu.
„Technologijoms“ (fotokameroms ir vaizdo kameroms, taip pat ir raštui) šiame straipsnyje skiriamas katalizatoriaus vaidmuo, atskleidžiant savęs patyrimo struktūrą, kuri visada numato Kito (stebėtojo, skaitytojo) poziciją.
Teigiama, kad savęs eksponavimo technikos (teatralinės dendizmo praktikos, fotografavimasis, dienoraščio rašymas) yra savikūros medijos, t.
y.
terpės, kuriose formuluojama tapatumo ir reprezentacijos problema.

Related Results

Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
Straipsnyje aptariama graikiškojo filosofavimo genezė, t. y. nagrinėjamos pirmojo filosofijos teiginio susiklostymo prielaidos ir tų prielaidų numanoma teiginio prasmė. Filosofijos...
Making Noise
Making Noise
This ethnographic research examines the politics of knowledge within the framework of official development aid (ODA). The study focuses on a queer male sex worker-led organization ...
Amžius – istorinio laiko natūralizavimas
Amžius – istorinio laiko natūralizavimas
„Amžiaus“ sąvoka, vartojama istoriniam laikui nusakyti, yra dvilypė: ji reiškia ir žmogaus gyvenimo trukmę, ir žmonių kolektyvo laiko atkarpą. Taigi ji žymi dviejų skirt...
Subjekto desubstancializacija M. Heideggerio filosofijoje
Subjekto desubstancializacija M. Heideggerio filosofijoje
Straipsnyje aiškinama, kaip Heideggeris sprendžia „gyvenančio“ subjekto ontologinio statuso problemą. Pasiremdamas Kanto ir Husserlio atskleista subjekto kaip tam tikros substancij...
Steigiamojo Seimo sveikinamųjų kalbų patosas
Steigiamojo Seimo sveikinamųjų kalbų patosas
2010 m. pavasarį sukako 90 metų nuo pirmojo Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdžio šventės. „1920 metų gegužės 15 d. liks ir privalo likti mums atmintina, kaip vasario 16 diena, kada ...
Gamta kaip dorovinis kriterijus Levo Tolstojaus ir F. Dostojevskio kūryboje
Gamta kaip dorovinis kriterijus Levo Tolstojaus ir F. Dostojevskio kūryboje
L. Tolstojus ir F. Dostojevskis rusų ir pasaulinėje literatūroje garsėja kaip rašytojai filosofai. Savo pasaulėžiūros ribose jie kėlė ir sprendė svarbiausius žmogiškosios būties kl...
The Impact of Official Development Assistance (ODA) on Institutional Quality in COMESA Countries.
The Impact of Official Development Assistance (ODA) on Institutional Quality in COMESA Countries.
Abstract The study examines the impacts of Official Development Assistance (ODA) on institutional quality in COMESA countries. A panel data from ...

Back to Top