Javascript must be enabled to continue!
Liberalizmas kaip kultūros filosofija
View through CrossRef
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Liberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną politinio teisingumo sampratą. Be šito jie nepateisintų liberalų vardo. Liberalų politinė koncepcija nėra vien tik jų tapatumo pagrindas. Moralės požiūriu jie taip pat neturi tik savo koncepcijos. Apie moralinius dalykus liberalai kalba remdamiesi ta pačia politinio teisingumo matrica. Tai sukuria paradoksą. Politinis liberalų tapatumas nukreipia į moralę, o ši – į politiką. Straipsnio tikslas – paaiškinti šį paradoksą. Siekiama įrodyti, kad politinis liberalizmas yra kultūros filosofija. Neturėdami savo politikos ir moralės sampratos, liberalai gina tam tikrą požiūrį į kultūrą. Jų politinė filosofija yra kultūros filosofijos dalis. Šis dalykas įrodinėjamas naudojant alternatyvą Rawlso pirminės pozicijos koncepcijai – paskutinės pozicijos idėją.
Title: Liberalizmas kaip kultūros filosofija
Description:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Liberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną politinio teisingumo sampratą.
Be šito jie nepateisintų liberalų vardo.
Liberalų politinė koncepcija nėra vien tik jų tapatumo pagrindas.
Moralės požiūriu jie taip pat neturi tik savo koncepcijos.
Apie moralinius dalykus liberalai kalba remdamiesi ta pačia politinio teisingumo matrica.
Tai sukuria paradoksą.
Politinis liberalų tapatumas nukreipia į moralę, o ši – į politiką.
Straipsnio tikslas – paaiškinti šį paradoksą.
Siekiama įrodyti, kad politinis liberalizmas yra kultūros filosofija.
Neturėdami savo politikos ir moralės sampratos, liberalai gina tam tikrą požiūrį į kultūrą.
Jų politinė filosofija yra kultūros filosofijos dalis.
Šis dalykas įrodinėjamas naudojant alternatyvą Rawlso pirminės pozicijos koncepcijai – paskutinės pozicijos idėją.
.
Related Results
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
Išgelbėti tiesą: pozityvistinės filosofijos vingiai
Išgelbėti tiesą: pozityvistinės filosofijos vingiai
Straipsnyje siekiama apžvelgti pozityvistinės filosofijos raidą jos kultūrologinių prielaidų aspektu. Parodoma, kaip konkrečios kultūrologinės prielaidos pasireiškė G. Galilėjaus b...
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
Straipsnyje aptariama graikiškojo filosofavimo genezė, t. y. nagrinėjamos pirmojo filosofijos teiginio susiklostymo prielaidos ir tų prielaidų numanoma teiginio prasmė. Filosofijos...
APOKALIPSĖS VIZIJOS KINE. FILOSOFINĖS BANALAUS ŽANRO PRIELAIDOS
APOKALIPSĖS VIZIJOS KINE. FILOSOFINĖS BANALAUS ŽANRO PRIELAIDOS
Šis straipsnis yra prieš kurį laiką skelbto „Problemų“ žurnale straipsnio „Kaip galima kino filosofija?“ tąsa. Kartą aptarus kino filosofijos kaip specifinės kino analizės prielaid...
Panideologizmo ir krizinio kultūros suvokimo analizė
Panideologizmo ir krizinio kultūros suvokimo analizė
1989 m. birželio 27 d. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas Virginijus Valentinavičius apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Ideologijos samprata T. Ado...
Subjekto desubstancializacija M. Heideggerio filosofijoje
Subjekto desubstancializacija M. Heideggerio filosofijoje
Straipsnyje aiškinama, kaip Heideggeris sprendžia „gyvenančio“ subjekto ontologinio statuso problemą. Pasiremdamas Kanto ir Husserlio atskleista subjekto kaip tam tikros substancij...
Žmogus, kultūra, istorija
Žmogus, kultūra, istorija
Straipsnyje bandoma istoriškai rekonstruoti ispanų filosofo J. Ortegos y Gasseto kultūros krizės koncepciją ir pateikti alternatyvų šios problemos sprendimo būdą. Teigiama, kad XIX...
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
Akademinėje tarptautinių santykių literatūroje tarptautinių sąveikų Europos žemyne visuma dažnai apibūdinama kaip regioninė tarptautinė visuomenė, t. y. žemesnio nei globalus (regi...

