Javascript must be enabled to continue!
Filosofijos keliu
View through CrossRef
Perspausdinamas A. Maceinos straipsnis, pirmą kartą publikuotas išeivijos žurnale „Aidai“ 1978–1979 metais filosofo jubiliejaus proga. Aptariamas filosofijos statusas, paties autoriaus kūrybinio gyvenimo kelias, jo santykis su teologija ir religija, dėstoma A. Maceinos filosofijos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad teologinis ir filosofinis mąstymas rutuliojasi skirtingomis kryptimis: teologija prasideda atsakymu, o filosofija – klausimu. Aptariama Dievo kenozės idėja: Dievas būtybės plotmėje veikia jos būdu. Kenozė yra vienintelė ir tikroviška Dievo būsena bei veiksena. Autorius savo mąstymo pagrindiniu uždaviniu laiko ne rasti Dievą savyje ir apie jį kaip tokį kalbėti, bet rasti žmogaus santykį su Dievu ir juo remtis. Aptariamos autoriaus filosofijos studijos. Kritikuojama filosofinio metodo galimybė, pažinimo teorija, įvedama filosofijos kaip mokslo ir filosofijos kaip interpretacijos perskyra. Teigiama, kad filosofija yra būtybės kaip kūrinio interpretacija. Transcendencija neprieinama tol, kol būtybė nesuvokiama kaip kūrinys. Aptariami filosofinės kalbos, žodžio, gimtosios kalbos ir mąstymo, tiesos daugialypumo ir kiti klausimai.
Title: Filosofijos keliu
Description:
Perspausdinamas A.
Maceinos straipsnis, pirmą kartą publikuotas išeivijos žurnale „Aidai“ 1978–1979 metais filosofo jubiliejaus proga.
Aptariamas filosofijos statusas, paties autoriaus kūrybinio gyvenimo kelias, jo santykis su teologija ir religija, dėstoma A.
Maceinos filosofijos svarbiausi bruožai.
Teigiama, kad teologinis ir filosofinis mąstymas rutuliojasi skirtingomis kryptimis: teologija prasideda atsakymu, o filosofija – klausimu.
Aptariama Dievo kenozės idėja: Dievas būtybės plotmėje veikia jos būdu.
Kenozė yra vienintelė ir tikroviška Dievo būsena bei veiksena.
Autorius savo mąstymo pagrindiniu uždaviniu laiko ne rasti Dievą savyje ir apie jį kaip tokį kalbėti, bet rasti žmogaus santykį su Dievu ir juo remtis.
Aptariamos autoriaus filosofijos studijos.
Kritikuojama filosofinio metodo galimybė, pažinimo teorija, įvedama filosofijos kaip mokslo ir filosofijos kaip interpretacijos perskyra.
Teigiama, kad filosofija yra būtybės kaip kūrinio interpretacija.
Transcendencija neprieinama tol, kol būtybė nesuvokiama kaip kūrinys.
Aptariami filosofinės kalbos, žodžio, gimtosios kalbos ir mąstymo, tiesos daugialypumo ir kiti klausimai.
Related Results
Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?
Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?
Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai. Pabrėžiamas filosofijos dėstymo ato...
Lietuvos filosofija Vakarų filosofijos kontekste
Lietuvos filosofija Vakarų filosofijos kontekste
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos filosofijos savitumas. Teigiama, kad geriausiai Lietuvos filosofijos savitumą nusako ištikimybės tikrovei filosofema, kad Lietuvos kaip vėluojanči...
PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA
PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA
Straipsnyje nagrinėjama filosofijos legitimavimo problema. Iš pradžių aptariamos istorinės problemos susiklostymo prielaidos. Parodoma, kad minėtą problemą aktualizuoja Sokrato pol...
Konfucianizmo filosofijos metamorfozės
Konfucianizmo filosofijos metamorfozės
Straipsnis skirtas konfucianizmo filosofijos vaidmens kinų mąstymo tradicijoje tyrinėjimui. Jame glaustai aptariamas konfucianizmo filosofijos tapsmas, jos vaidmuo šalies intelektu...
Kaip galima kino filosofija?
Kaip galima kino filosofija?
Straipsnyje analizuojamos kino filosofijos galimybės sąlygos. Pabrėžiama, jog kino filosofija kaip specifinis kino apmąstymo būdas ilgą laiką negalėjo atsirasti dėl kino ir filosof...
Kasdienybė kaip klasikinės filosofijos paraštinis fenomenas
Kasdienybė kaip klasikinės filosofijos paraštinis fenomenas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]Straipsnyje analizuojama, kaip filosofijos ir kasdienybės santykis buvo interpretuojamas klasikinės filosofijos parad...
Antikinės filosofijos ištakos
Antikinės filosofijos ištakos
Straipsnyje kalbama apie antikinės filosofijos ištakas ir jos svarbiausius bruožus. Teigiama, kad antikinė filosofija – tai ypatingo žmogaus – išminčiaus stebėtojo – mąstymas. Filo...
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
Straipsnyje aptariama graikiškojo filosofavimo genezė, t. y. nagrinėjamos pirmojo filosofijos teiginio susiklostymo prielaidos ir tų prielaidų numanoma teiginio prasmė. Filosofijos...

