Search engine for discovering works of Art, research articles, and books related to Art and Culture
ShareThis
Javascript must be enabled to continue!

Kasdienybė kaip klasikinės filosofijos paraštinis fenomenas

View through CrossRef
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]Straipsnyje analizuojama, kaip filosofijos ir kasdienybės santykis buvo interpretuojamas klasikinės filosofijos paradigmoje. Talio ir tarnaitės istorijoje įtvirtinta perskyra tarp filosofijos ir kasdienybės perkeliama į ontologijos ir gnoseologijos diskursą. Platono olos alegorija interpretuojama kaip ontologinis, o Descartes’o teorija kaip gnoseologinis kasdienybės transcendavimo ir suspendavimo būdas. Straipsnyje argumentuojama, kad dominuojančioje klasikinėje paradigmoje kasdienybė traktuojama kaip kliūtis filosofiniam pažinimui pasiekti. Būtent todėl kasdienybę reabilituojanti šiuolaikinė filosofija siekia diversifikuoti unifikuotą kasdienybės sampratą ir parodyti, kad kasdienybė – tai įvairialypis darinys,kuriame gali koegzistuoti skirtingos kasdienybės galios.
Vilnius University Press
Title: Kasdienybė kaip klasikinės filosofijos paraštinis fenomenas
Description:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]Straipsnyje analizuojama, kaip filosofijos ir kasdienybės santykis buvo interpretuojamas klasikinės filosofijos paradigmoje.
Talio ir tarnaitės istorijoje įtvirtinta perskyra tarp filosofijos ir kasdienybės perkeliama į ontologijos ir gnoseologijos diskursą.
Platono olos alegorija interpretuojama kaip ontologinis, o Descartes’o teorija kaip gnoseologinis kasdienybės transcendavimo ir suspendavimo būdas.
Straipsnyje argumentuojama, kad dominuojančioje klasikinėje paradigmoje kasdienybė traktuojama kaip kliūtis filosofiniam pažinimui pasiekti.
Būtent todėl kasdienybę reabilituojanti šiuolaikinė filosofija siekia diversifikuoti unifikuotą kasdienybės sampratą ir parodyti, kad kasdienybė – tai įvairialypis darinys,kuriame gali koegzistuoti skirtingos kasdienybės galios.

Related Results

PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA
PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA
Straipsnyje nagrinėjama filosofijos legitimavimo problema. Iš pradžių aptariamos istorinės problemos susiklostymo prielaidos. Parodoma, kad minėtą problemą aktualizuoja Sokrato pol...
Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?
Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?
Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai. Pabrėžiamas filosofijos dėstymo ato...
APOKALIPSĖS KINAS KAIP KONTRFAKTINIS FENOMENAS
APOKALIPSĖS KINAS KAIP KONTRFAKTINIS FENOMENAS
Straipsnyje analizuojamas pramoginio apokalipsės kino ir kasdienybės santykis. Kinematografinius pasaulio pabaigos vaizdus ir kasdienybę įprasta traktuoti per jų tarpusavio opozici...
NIHILIZMAS IR ESTETIKA: NUO F. NIETZSCHE’S IKI G. BENNO
NIHILIZMAS IR ESTETIKA: NUO F. NIETZSCHE’S IKI G. BENNO
Straipsnyje nagrinėjamas nihilizmo ir estetikos santykis. Keliamas klausimas, kokios yra nyčiškojo nihilizmo išdavos. Ar nihilizmas pasirodo kaip estetinis fenomenas? Gottfriedas B...
APOKALIPSĖS VIZIJOS KINE. FILOSOFINĖS BANALAUS ŽANRO PRIELAIDOS
APOKALIPSĖS VIZIJOS KINE. FILOSOFINĖS BANALAUS ŽANRO PRIELAIDOS
Šis straipsnis yra prieš kurį laiką skelbto „Problemų“ žurnale straipsnio „Kaip galima kino filosofija?“ tąsa. Kartą aptarus kino filosofijos kaip specifinės kino analizės prielaid...
Kaip galima kino filosofija?
Kaip galima kino filosofija?
Straipsnyje analizuojamos kino filosofijos galimybės sąlygos. Pabrėžiama, jog kino filosofija kaip specifinis kino apmąstymo būdas ilgą laiką negalėjo atsirasti dėl kino ir filosof...
Gamta kaip dorovinis kriterijus Levo Tolstojaus ir F. Dostojevskio kūryboje
Gamta kaip dorovinis kriterijus Levo Tolstojaus ir F. Dostojevskio kūryboje
L. Tolstojus ir F. Dostojevskis rusų ir pasaulinėje literatūroje garsėja kaip rašytojai filosofai. Savo pasaulėžiūros ribose jie kėlė ir sprendė svarbiausius žmogiškosios būties kl...
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
Akademinėje tarptautinių santykių literatūroje tarptautinių sąveikų Europos žemyne visuma dažnai apibūdinama kaip regioninė tarptautinė visuomenė, t. y. žemesnio nei globalus (regi...

Back to Top