Ką apima sąvoka “dalykinė kalba”?

Keletą dešimtmečių vienu iš svarbiausių taikomosios lingvistikos tyrimų objektų yra dalykinė kalba. Anot D. Möhno ir R. Pelkos, nė vienam kalbos mokslo objektui nėra šiandien skiriamas toks didelis dėmesys kaip dalykinei kalbai (Möhn, Pelka 1984, 1). Dalykinës kalbos tyrimai suintensyvėjo 20 amžiaus 7 dešimtmečio pradžioje, atsiradus komunikaciniam-funkciniam, pragmatiniam požiūriui į kalbą, be to, augant mokslinių tyrimø mastui ir vykstant techninei pažangai, dėl ko sustiprėjo mokslo specializacijos ir diferenciacijos procesai. Dalykinės kalbos tyrimai turi ir praktinės reikšmės. Remiantis dalykinės kalbos tyrimų rezultatais, galima efektyviau mokyti dalykinės kalbos, versti dalykinius tekstus, taip pat gerinti dalykinę komunikaciją gimtąja ir svetimąja kalba tarp specialistų bei tarp specialisto ir nespecialisto. Tad šio straipsnio tikslas – pristatyti sąvoką „dalykinė kalba“ („Language for Specific Purposes“, „Langues de Spécialité“, „Fachsprachen“), kaip ją jau keletą dešimtmečių supranta dalykinių kalbų tyrinėtojai, visų pirma germanistai, nes Vokietijoje šiai taikomosios lingvistikos sričiai skiriamas labai didelis dėmesys. Be to, bus aptariamos dalykinės kalbos klasifikacijos, tyrimų raida bei tyrimo kryptys.