MIRTIS IR MIRTIES PROCESAS: ĮVEIKOS STRATEGIJOS SLAUGYTOJAMS, TEIKIANTIEMS PASLAUGAS SERGANTIESIEMS NEPAGYDOMOMIS LIGOMIS

Slaugytojai, teikiantys paslaugas nepagydomomis ligo­mis sergantiems pacientams, patiria įvairias neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys bei netekties jaus­mas. Ilgą laiką patiriamos neigiamos emocijos, kurioms netaikomi tinkami įveikos metodai, gali prisidėti prie emocinio nuovargio ar perdegimo atsiradimo. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, kokie su mirtimi ir mirties procesu susiję įveikos būdai yra naudojami slaugytojų, kokie veiksniai daro įtaką įveikos strategijų naudojimui, bei kokios intervencijos gali būti taikomos siekiant ge­rinti įveiką. Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, susijusią su slau­gytojų įveikos strategijomis nepagydomomis ligomis sergančių pacientų mirties proceso metu. Metodai. Atlikta tiriamoji mokslinės literatūros apž­valga. Literatūros šaltinių paieška vykdyta PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Nustačius paieškos apribojimus, literatūros apžvalgai atrinkta 15 šaltinių. Rezultatai. Išskiriami šie įveikos būdai: laikas sau, ar­timųjų palaikymas bei pokalbiai su jais, mirties kaip natūralios gyvenimo dalies suvokimas, profesinės vei­klos apmąstymas, asmeninių galimybių ribų įvertini­mas, pabrėžiant paciento artimųjų įvertinimo svarbą. Prie mažiau veiksmingų įveikos būdų priskiriamas nei­giamų emocijų vengimas, neigimas bei slopinimas. Mir­ties įveikai gali turėti įtakos emocinis intelektas, mirties kompetencija bei emocinis atsparumas. Taip pat reikš­mingi veiksniai yra darbo ir asmeninė patirtis, amžius, palaikymas tiek iš kolegų, tiek iš artimųjų. Pastebima, jog mokymai, susiję su įveika, mirtimi bei mirties pro­cesu, ir diskusijos apie su mirtimi susijusias patirtis ge­rina mirties kompetenciją bei įveiką. Įveikai gerinti nau­dingos konsultacijos su psichologais bei dvasininkais. Išvados. Laikas sau, pokalbiai su artimaisiais, mirties kaip natūralios gyvenimo dalies suvokimas, asmeninių galimybių ribų įvertinimas gali prisidėti prie sėkmingos įveikos, tuo tarpu jaučiamų emocijų vengimas ar slopi­nimas gali turėti neigiamų padarinių. Slaugytojams, pa­tiriantiems neigiamas emocijas dėl pacientų mirčių bei mirties proceso, svarbu pasitelkti veiksmingas įveikos strategijas. Mirties kompetencijos bei emocinio atspa­rumo ugdymas yra itin svarbus slaugytojams, teikian­tiems paslaugas nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, kadangi tai turi įtakos įveikai, susijusiai su mirtimi bei mirties procesu. Mokymai apie įveiką, mirtį ir mirties procesą, grupinės diskusijos apie jaučiamas emocijas dėl mirties bei prieiga prie specialistų, teikian­čių psichologinę ar dvasinę pagalbą, yra būtini, norint užtikrinti gerą slaugytojų, teikiančių paslaugas nepagydo­momis ligomis sergantiems pacientams, emocinę būklę.