Šiuolaikinės post-subjektyvistinės filosofijos ir animistinių religijų šeiminiai panašumai

Šiuolaikinėje kontinentinėje filosofijoje dažna yra karteziškojo subjekto kritika ir bandymai su­kurti post-subjektiyvistinę filosofiją. Vakarų kultūros žmonės dažnai apibūdinami kaip gyvenantys nuolatinėje tapatybės krizėje. Klausimas „kas bus po subjekto?“ yra kertinis tiek filosofijoje, tiek vakariečių kasdienybėje. Šiame tarpdalykiniame tyrime mes teigiame, jog esama rimtų šeiminių panašumų tarp post-subjektyvistinės filosofijos ir animistinės religijos tikslų. Pirmiausia aprašomi trys principai, sudarantys kontekstą, be kurio neįmanoma suprasti animistinės subjektyvumo traktuotės: Vienybės principas, Pusiausvyros principas ir Poliarinių priešybių mąstymas. Šie principai toliau plėtoja tinklinio mąstymo idėją, aprašytą ankstesniame mūsų straipsnyje. Paskui palyginama animistinė subjektyvumo traktuotė su šiuolaikine subjekto kritika. Nors ir nekeliame normatyvaus reikalavimo prikelti animizmą, negalime atmesti galimybės, jog animistinių principų tyrimas sudarys prielaidas lokaliems postmodernios subjekto krizės sprendimams.