Search engine for discovering works of Art, research articles, and books related to Art and Culture
Javascript must be enabled to continue!
Modernizmas: meno dehumanizacija?
View through CrossRef
Straipsnyje aptariama meno dehumanizacijos problema ispanų filosofo O. y Gasseto darbuose. XIX a. pabaigoje prasidėjusi meno metamorfozė sunkiai tilpo į ankstesnės meno raidos rėmus ir buvo pavadinta modernizmo fenomenu. Šį fenomeną filosofas siejo su meno dehumanizacija ir paradoksaliai vertino tai kaip pozityvų poslinkį. Jo nuomone, naujosios muzikos, naujojo meno apskritai nepopuliarumas sietinas su pačia šio meno prigimtimi: jis nėra orientuotas į daugumos skonį, bet kuria savarankišką estetinių vertybių pasaulį, kuriame forma įgyja autonomišką reikšmę. Taip sukonstruoti meno kūriniai juos stebint reikalauja išlaikyti distanciją, taigi, reikalauja kontempliatyvaus, o ne vartotojiško santykio su jais. Naujasis menas ne tiek vengia vaizduoti žmogiškus dalykus, kiek siekia juos neatpažįstamai deformuoti. Naujojo meno intranscendentinė orientacija liudija, kad menas pakeitė savo vietą žmogiškosios veiklos ir interesų hierarchijoje. Meno dehumanizacijos problema aptariama platesniame Vakarų Europos kultūros krizės kontekste. Kritikuojamas menas menui principas. Pateikiama K. Marxo meno samprata.
Title: Modernizmas: meno dehumanizacija?
Description:
Straipsnyje aptariama meno dehumanizacijos problema ispanų filosofo O.
y Gasseto darbuose.
XIX a.
pabaigoje prasidėjusi meno metamorfozė sunkiai tilpo į ankstesnės meno raidos rėmus ir buvo pavadinta modernizmo fenomenu.
Šį fenomeną filosofas siejo su meno dehumanizacija ir paradoksaliai vertino tai kaip pozityvų poslinkį.
Jo nuomone, naujosios muzikos, naujojo meno apskritai nepopuliarumas sietinas su pačia šio meno prigimtimi: jis nėra orientuotas į daugumos skonį, bet kuria savarankišką estetinių vertybių pasaulį, kuriame forma įgyja autonomišką reikšmę.
Taip sukonstruoti meno kūriniai juos stebint reikalauja išlaikyti distanciją, taigi, reikalauja kontempliatyvaus, o ne vartotojiško santykio su jais.
Naujasis menas ne tiek vengia vaizduoti žmogiškus dalykus, kiek siekia juos neatpažįstamai deformuoti.
Naujojo meno intranscendentinė orientacija liudija, kad menas pakeitė savo vietą žmogiškosios veiklos ir interesų hierarchijoje.
Meno dehumanizacijos problema aptariama platesniame Vakarų Europos kultūros krizės kontekste.
Kritikuojamas menas menui principas.
Pateikiama K.
Marxo meno samprata.
Related Results
Meno mirties motyvas Th. Adorno antinomiškos meno kūrinių prigimties teorijoje
Meno mirties motyvas Th. Adorno antinomiškos meno kūrinių prigimties teorijoje
Straipsnyje analizuojama meno mirties samprata T. Adorno estetikos teorijoje. Meno kūrinio neigimo santykių samprata laikoma T. Adorno bandymu aprašyti vieną iš būdų, kuriais konkr...
Virtue in the Cave
Virtue in the Cave
Abstract
Offers an interpretation of Plato's Meno that seeks to illuminate the particularly “therapeutic” philosophy that Socrates practices. It argues that the Meno...
Apie meno kūrybos tipą
Apie meno kūrybos tipą
Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kas vienija individualius meno kūrinius. Mėginimas susieti pagrindinius meno tipus su vidine meno kūrinio sandara, turiniu ir jo pasireišk...
Idealistinės meno filosofijos įtaka ekspresionizmo estetikai ir meno praktikai
Idealistinės meno filosofijos įtaka ekspresionizmo estetikai ir meno praktikai
Straipsnyje siekiama atskleisti ekspresionizmo meninės praktikos ryšius su iracionalistine ir formalistine meno filosofija. Didžiausias dėmesys skiriamas formalistiniam ekspresioni...
Vytauto Kavolio vaizduojamojo meno sociologija
Vytauto Kavolio vaizduojamojo meno sociologija
Straipsnyje aptariamas Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio vaizduojamojo meno sociologijos ir amerikiečių sociologo Talcotto Parsonso struktūrinio funkcionalizmo santykis. ...
Examining the nature of epistemic value
Examining the nature of epistemic value
"In Plato's Meno, the titular character asks "why knowledge is prized far more highly than right opinion" and wants Socrates to explain why they are different. In another of Plato'...