Argumentai žodį miestas nesant slavizmą

Straipsnyje išsakomi argumentai, kodėl žodį miestas būtų galima nelaikyti skoliniu, slavizmu. Straipsnį sudaro šeši skyriai. Pirmajame, „Įžangoje“, pristatomas pats klausimas – seniausi žodžio miestas bei jo atitikmenų kitose baltų kalbose paminėjimai ir kalbininkų vieninga nuomonė jį esant slavizmą. Antrajame aptariama galima praslavų *město ‘vieta’ > ‘miestas’ kilmė, bandymai jį etimologizuoti ir nustatytos sąsajos su kitų ide. kalbų žodžiais, tarp jų lie. mietas bei la. miet ‘kalti mietų stačiatvorę’. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose parodoma būdinga semantinė raida nuo reikšmės ‘aptvaras’ iki reikšmių atitinkamai ‘vieta’ ir ‘miestas’. Penktajame pateikiamas žodžio miestas galimas sklandus paaiškinimas lietuvių (baltų) kalbos priemonėmis (remiantis tuo pačiu veiksmažodžiu *mieti ‘kalti mietų stačiatvorę’, kaip jo būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis mie-sta-s). Galiausiai šeštajame skyriuje, pavadintame „Išvada: miestas gali nebūti slavizmas“, persvarstomas ir atmetamas kaip nepakankamas vienintelis argumentas, dėl kurio kalbininkų, pradedant Kazimieru Būga, žodis laikomas slavizmu, – jo tarimas pietryčių ir šiaurės vakarų žemaičių tarmėse. Straipsnis iš dalies tarpdisciplininis: nagrinėjant pirmykščių miestų sąrangą pasitelkiami archeologijos argumentai, nagrinėjant ‘vietos’ sąvokos kilmę bei raidą – kultūrinės antropologijos ir t. t.