ŠIUOLAIKINĖ PSICHOFIZINIO REDUKTYVIZMO IR ANTIREDUKTYVIZMO POLEMIKA IR JOS METODOLOGINĖS IŠDAVOS

Šio straipsnio objektas – pastarojo laikmečio kontroversija dėl materialistinės patyrimo kokybių koncepcijos. Pirmame skirsnyje aptariama analitinės sąmonės filosofijos raidą lėmusi psichinių ir neurofiziologinių būvių tapatumo tezė bei su ja siejama reduktyvistinė strategija. Antrame skirsnyje aptariami du reikšmingiausi antireduktyvistiniai argumentai – žinojimo argumentas ir zombių pamanomumo argumentas. Trečiame skirsnyje išryškinami epistemologiniai ir semantiniai psichofizinio reduktyvizmo kontroversijos aspektai, leidžiantys tiksliau nusakyti polemizuojančių platformų metodologinius skirtumus bei ketvirtame skirsnyje padaryti išvadą, jog antireduktyvistiniai argumentai nėra suderinami su stabilių psichofizinių ryšių pripažinimu. Šiuolaikinėje analitinėje sąmonės filosofijoje išryškėja tokia dilema: arba atsižvelgdami į episteminę psichinių ir fizinių sąvokų asimetriją hipostazuojame introspekciškai prieinamą turinį, taip tikėdamiesi išsaugoti aukštus racionalumo standartus, kuriais grindžiama ir dualistinė metafizika, ir priimame visas skeptines tokio pasirinkimo išdavas; arba sąvokų turinio aiškinimą pradedame teikdami pirmenybę ekstensionaliai interpretacijai, atsisakydami internalistinių ambicijų, zombių pamanomumo prielaidų ir antireduktyvistinių išvadų.