HIPNOZĖ TEISMINĖJE PRAKTIKOJE

Darbo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti hipnozės kaip atmintį galinčios atgaivinti priemonės taikymą už­sienio ir Lietuvos teisminėje praktikoje. Medžiaga ir metodai: buvo atlikta aprašomoji lyginamoji ana­lizė. Hipnozės taikymo užsienio teisminėje praktikoje analizei buvo naudoti užsienio autorių literatūroje ap­rašyti praktiniai pavyzdžiai. Hipnozės taikymo teisi­niuose procesuose Lietuvoje buvo naudojami straips­nio autoriaus 1997-2012 m. medicininėje praktikoje pasitaikę atvejai. Rezultatai. Iš vis dar negausios prak­tikos atvejų analizės galima spręsti, kad hipnozė Lie­tuvos teisminiuose procesuose šiuo metu naudojama ne kaip įrankis tiesioginiams įrodymams gauti, o kaip priemonė gauti užuominų, kur ir kaip būtų galima su­rinkti tiesioginius įrodymus, kad hipnozės taikymo metu gauti liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymai/ paaiškinimai nėra naudojami kaip įrodymas teisme. Hipnozė naudojama tik kaip priemonė sužadinti liu­dytojo ar nukentėjusiojo prisiminimus apie tiriamą įvykį, tad teismo procese naudojami ne hipnozės taikymo metu gauti asmens paaiškinimai, o asmens parodymai, kuriuos jis duoda po to, kai hipnozės pa­galba sužadinami jo prisiminimai apie tam tikrą įvykį.