Javascript must be enabled to continue!
FUNKCIONALIZMAS SĄMONĖS FILOSOFIJOJE: METODOLOGIJA AR ONTOLOGIJA?
View through CrossRef
Straipsnyje tiriamos dvi XX a. viduryje išplėtotos funkcionalistinio sąmonės aiškinimo kryptys: D. Armstrongo ir D. Lewiso analitinis funkcionalizmas ir H. Putnamo komputacinis funkcionalizmas. Siekiama parodyti, kad šios dvi kryptys iš esmės sutampa metodologiniu požiūriu, tačiau jų atstovai suteikia savųjų teorijų metodologiniam pagrindui skirtingas ontologines interpretacijas. Sutardami, kad fizikinio būvio ir funkcinio būvio sąvokos skiriasi, jie nesutaria dėl to, ar funkcinio būvio sąvoką reikia laikyti išskiriančia atskirą ontologinę būvių kategoriją, ar ši sąvoka išreiškia tik skirtingą tų pačių fizikinių būvių identifikavimo realiame pasaulyje būdą. Šiame nesutarime iš esmės užsimezga šiuolaikinei sąmonės filosofijai būdinga kontroversija klausimu: savybių ontologija turi būti rekonstruojama intensiniu ar ekstensiniu pagrindu? Pagrindiniai žodžiai: funkcionalizmas, materializmas, įvairiopa realizacija, reduktyvistinės sąmonės teorijos.
FUNCTIONALISM IN PHILOSOPHY OF MIND: METHODOLOGY OR ONTOLOGY?Jonas Dagys
SummaryThe article investigates two functionalist accounts of the mind developed in the middle of the 20th century: analytical functionalism of David Armstrong and David Lewis and computational functionalism of Hilary Putnam. The aim is to show that the two accounts are identical from the methodological point of view, but their proponents give different ontological interpretations to the methodological base of their theories. While they agree that the concept of ‘functional state’ is different from the concept of ‘physical state’, they nevertheless disagree on whether ‘functional state’ should be taken to designate a distinct ontological kind of states or it should be taken as expressing a different way of identifying the same physical states in the actual world. This disagreement could be taken to mark the beginning of the controversy characteristic of contemporary philosophy of mind regarding the question whether the ontology of properties should be reconstructed on the intensive or extensive basis.Keywords: functionalism, materialism, multiple realizability, reductive theories of mind.
Title: FUNKCIONALIZMAS SĄMONĖS FILOSOFIJOJE: METODOLOGIJA AR ONTOLOGIJA?
Description:
Straipsnyje tiriamos dvi XX a.
viduryje išplėtotos funkcionalistinio sąmonės aiškinimo kryptys: D.
Armstrongo ir D.
Lewiso analitinis funkcionalizmas ir H.
Putnamo komputacinis funkcionalizmas.
Siekiama parodyti, kad šios dvi kryptys iš esmės sutampa metodologiniu požiūriu, tačiau jų atstovai suteikia savųjų teorijų metodologiniam pagrindui skirtingas ontologines interpretacijas.
Sutardami, kad fizikinio būvio ir funkcinio būvio sąvokos skiriasi, jie nesutaria dėl to, ar funkcinio būvio sąvoką reikia laikyti išskiriančia atskirą ontologinę būvių kategoriją, ar ši sąvoka išreiškia tik skirtingą tų pačių fizikinių būvių identifikavimo realiame pasaulyje būdą.
Šiame nesutarime iš esmės užsimezga šiuolaikinei sąmonės filosofijai būdinga kontroversija klausimu: savybių ontologija turi būti rekonstruojama intensiniu ar ekstensiniu pagrindu? Pagrindiniai žodžiai: funkcionalizmas, materializmas, įvairiopa realizacija, reduktyvistinės sąmonės teorijos.
FUNCTIONALISM IN PHILOSOPHY OF MIND: METHODOLOGY OR ONTOLOGY?Jonas Dagys
SummaryThe article investigates two functionalist accounts of the mind developed in the middle of the 20th century: analytical functionalism of David Armstrong and David Lewis and computational functionalism of Hilary Putnam.
The aim is to show that the two accounts are identical from the methodological point of view, but their proponents give different ontological interpretations to the methodological base of their theories.
While they agree that the concept of ‘functional state’ is different from the concept of ‘physical state’, they nevertheless disagree on whether ‘functional state’ should be taken to designate a distinct ontological kind of states or it should be taken as expressing a different way of identifying the same physical states in the actual world.
This disagreement could be taken to mark the beginning of the controversy characteristic of contemporary philosophy of mind regarding the question whether the ontology of properties should be reconstructed on the intensive or extensive basis.
Keywords: functionalism, materialism, multiple realizability, reductive theories of mind.
.
Related Results
PAREITIS, FIZIKALISTINĖ REDUKCIJA IR PERKEISTOS KOKYBĖS
PAREITIS, FIZIKALISTINĖ REDUKCIJA IR PERKEISTOS KOKYBĖS
Funkcinės psichinių savybių analizės atveriama jų materialiojo įkūnijimo įvairovės galimybė verčia materialistinį monizmą sąmonės filosofijoje formuluoti ne psichinių ir fizinių sa...
Individo sąmonės socialinio sąlygotumo klausimu
Individo sąmonės socialinio sąlygotumo klausimu
Tarybinėje filosofijoje, ypatingai akcentuojant socialinį žmogaus sąmonės sąlygotumą, iki šiol nepakankamai dėmesio buvo skiriama individo sąmonės specifikai, jos aktyvumui. Straip...
Ontologije u arhivistici
Ontologije u arhivistici
U radu se analiziraju ontologije arhivističke domene, odnosno formalne konceptualizacije znanja oarhivskim entitetima, od raznih prijašnjih autorskih i projektnih ontologija do ont...
ŠIUOLAIKINĖ PSICHOFIZINIO REDUKTYVIZMO IR ANTIREDUKTYVIZMO POLEMIKA IR JOS METODOLOGINĖS IŠDAVOS
ŠIUOLAIKINĖ PSICHOFIZINIO REDUKTYVIZMO IR ANTIREDUKTYVIZMO POLEMIKA IR JOS METODOLOGINĖS IŠDAVOS
Šio straipsnio objektas – pastarojo laikmečio kontroversija dėl materialistinės patyrimo kokybių koncepcijos. Pirmame skirsnyje aptariama analitinės sąmonės filosofijos raidą lėmus...
Dvasinio kino konceptas Gilles’io Deleuze’o filosofijoje Jūratė Baranova
Dvasinio kino konceptas Gilles’io Deleuze’o filosofijoje Jūratė Baranova
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Ar įmanoma, pasitelkus kino meno atvertas galimybes, ugdyti jautrumą vertybiniams apsisprendimams? Ar yra gali...
Empirizmo dogmų kritika: užmojai ir ribos
Empirizmo dogmų kritika: užmojai ir ribos
Straipsnyje nagrinėjama nuo praėjusio šimtmečio vidurio analitinėje filosofijoje vykstanti pamatinių tradicinio empirizmo nuostatų, vadinamųjų empirizmo dogmų, kritinė revizija. Sv...
Panideologizmo ir krizinio kultūros suvokimo analizė
Panideologizmo ir krizinio kultūros suvokimo analizė
1989 m. birželio 27 d. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas Virginijus Valentinavičius apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Ideologijos samprata T. Ado...
Savimonė ir absoliutas
Savimonė ir absoliutas
Sąmonės filosofijos nepajėgia iki galo apsvarstyti kokybinių skirtumų tarp įvairių žmogiškojo suvokimo turinių. Savitumas, skiriantis žmogaus sąmonę nuo gyvūno sąmonės, susijęs su ...

