AUGUSTINO LAIKO SAMPRATOS ONTOLOGINĖS IR TEOLOGINĖS YPATYBĖS

Straipsnyje nagrinėjamos Augustino laiko sampratos filosofinės bei teologinės prielaidos ir padariniai remiantis Išpažinimų XI knyga. Kritinė šio teksto analizė parodo esminę Augustino laiko sampratos problemą – laiko ir amžinybės supriešinimą, kylantį iš neoplatonizmo filosofijos ontologinių prielaidų įtakos. Teigiama, kad šis laiko ir amžinybės dualumas implikuoja teologinį konfliktą tarp Kūrėjo ir kūrinijos, pasireiškiantį žemiškojo gyvenimo nuvertinimu amžinojo gyvenimo naudai. Straipsnyje taip pat teigiama, kad toks Augustino laiko interpretavimas nuvertina pagrindinę krikščioniško tikėjimo tiesą – inkarnacijos įvykį – kaip Dievo meilės aktą, jeigu laiko funkcija Augustinui išsisemia tik savo žemiškosios kaip laikinosios būties beprasmiškumo patyrime.Pagrindiniai žodžiai: Augustinas, laikas, amžinybė, teologija, Dievas. ONTOLOGICAL AND THEOLOGICAL ISSUES OF AUGUSTIN’S CONCEPT OF TIMETomas Kiauka SummaryThe article deals with the philosophical and theological assumptions and consequences of Augustin’s concept of time in his Confessions book 11. Critical analysis of this text shows an essential issue of Augustin’s concept of time: the confrontation of time and eternity, which emerges from the influence of ontological assumptions of Neoplatonist philosophy. It maintains that this dualism of time and eternity implicates a theological conflict between the Creator and creation and that this conflict diminishes temporal life for the sake of eternal life. The article also maintains that such interpretation of time by Augustin diminishes the main truth of Christian faith –the event of incarnation as the act of God’s love – if the function of time limits itself within the experience of an earthly being as a temporal and meaningless one.Keywords: Augustin, time, eternity, theology, God.