Search engine for discovering works of Art, research articles, and books related to Art and Culture
ShareThis
Javascript must be enabled to continue!

Krūties vėžys Lietuvoje

View through CrossRef
Įvadas. Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje. Pastaraisiais metais krūties vėžį pagal dažnį lenkia tik odos piktybiniai susirgimai. Krūties vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje nėra džiuginantys. Krūties vėžys – pagrindinė moterų mirštamumo priežastis dėl onkologinių susirgimų. Tai paskatino apžvelgti krūties vėžio paplitimą, sergamumo ir mirštamumo nuo krūties vėžio pokyčius Lietuvoje, palyginti Lietuvos tendencijas su kitų šalių rezultatais. Bandyta išsiaiškinti priežastis, kodėl negerėja išgyvenamumo rezultatai. Medžiaga ir metodika. Remdamiesi Lietuvos vėžio registro duomenimis, analizavome sergamumo ir mirštamumo nuo krūties vėžio duomenis ir tendencijas Lietuvoje, palyginome Lietuvos statistinius duomenis su pasaulio duomenimis. Nagrinėjome paskelbtas apklausas apie profilaktines patikros programas. Norėdami sužinoti, kaip veikia profilaktinės patikros programa, išanalizavome pagal programą tikrintų moterų Nacionaliniame vėžio institute duomenis. Pagrindinis informacijos šaltinis, ieškant duomenų, buvo Lietuvos vėžio registro bei PubMed bei Medscape duomenų bazės. Rezultatai. Pagal profilaktinę patikros programą pasitikrina tik trečdalis tikslinės grupės moterų. Neretai pagal programą siunčiamos tikrintis moterys, kurių krūties susirgimo požymiai yra akivaizdūs. Išgyvenamumo rodikliai gydant krūties vėžį Lietuvoje yra blogesni, palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis. Taip gali būti dėl nepakankamai anksti nustatomų pakitimų ir nepakankamai modernaus gydymo. Išvados. Norint pagerinti sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumą Lietuvoje, svarbu kuo anksčiau nustatyti šią ligą, gydymo taktiką aptarti multidisciplininėje komandoje, o pacientėms turi būti prieinamas modernus gydymas. Profilaktinės krūtų patikros teigiamą poveikį pacienčių išgyvenamumui tikimės pajusti artimiausiais metais. Reikia šviesti visuomenę ir šeimos gydytojus apie krūties vėžį, diagnostikos ir gydymo tendencijas bei naujoves.
Title: Krūties vėžys Lietuvoje
Description:
Įvadas.
Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje.
Pastaraisiais metais krūties vėžį pagal dažnį lenkia tik odos piktybiniai susirgimai.
Krūties vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje nėra džiuginantys.
Krūties vėžys – pagrindinė moterų mirštamumo priežastis dėl onkologinių susirgimų.
Tai paskatino apžvelgti krūties vėžio paplitimą, sergamumo ir mirštamumo nuo krūties vėžio pokyčius Lietuvoje, palyginti Lietuvos tendencijas su kitų šalių rezultatais.
Bandyta išsiaiškinti priežastis, kodėl negerėja išgyvenamumo rezultatai.
Medžiaga ir metodika.
Remdamiesi Lietuvos vėžio registro duomenimis, analizavome sergamumo ir mirštamumo nuo krūties vėžio duomenis ir tendencijas Lietuvoje, palyginome Lietuvos statistinius duomenis su pasaulio duomenimis.
Nagrinėjome paskelbtas apklausas apie profilaktines patikros programas.
Norėdami sužinoti, kaip veikia profilaktinės patikros programa, išanalizavome pagal programą tikrintų moterų Nacionaliniame vėžio institute duomenis.
Pagrindinis informacijos šaltinis, ieškant duomenų, buvo Lietuvos vėžio registro bei PubMed bei Medscape duomenų bazės.
Rezultatai.
Pagal profilaktinę patikros programą pasitikrina tik trečdalis tikslinės grupės moterų.
Neretai pagal programą siunčiamos tikrintis moterys, kurių krūties susirgimo požymiai yra akivaizdūs.
Išgyvenamumo rodikliai gydant krūties vėžį Lietuvoje yra blogesni, palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis.
Taip gali būti dėl nepakankamai anksti nustatomų pakitimų ir nepakankamai modernaus gydymo.
Išvados.
Norint pagerinti sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumą Lietuvoje, svarbu kuo anksčiau nustatyti šią ligą, gydymo taktiką aptarti multidisciplininėje komandoje, o pacientėms turi būti prieinamas modernus gydymas.
Profilaktinės krūtų patikros teigiamą poveikį pacienčių išgyvenamumui tikimės pajusti artimiausiais metais.
Reikia šviesti visuomenę ir šeimos gydytojus apie krūties vėžį, diagnostikos ir gydymo tendencijas bei naujoves.

Related Results

Nikolajaus Rericho draugijos veikla Kaune 1935–1940 m.
Nikolajaus Rericho draugijos veikla Kaune 1935–1940 m.
Nikolajus Rerichas – etnografas, orientalistikos ekspertas, slavistas, teosofas, savo veikla pasižymėjęs ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. N. Rerichas aktyviai dalyvavo mas...
Katalikiškojo modernizmo užuomazgos Lietuvoje
Katalikiškojo modernizmo užuomazgos Lietuvoje
Straipsnyje analizuojamos katalikiškojo modernizmo idėjų plitimo tarp jaunųjų liberaliosios pakraipos XIX a. pab. – XX a. pradžios lietuvių katalikų dvasininkų (S. Šultė, V. Dembsk...
JUOZO KELIUOČIO ŽURNALISTIKOS TEORIJA IŠ HENRI BERGSONO FILOSOFIJOS PERSPEKTYVOS
JUOZO KELIUOČIO ŽURNALISTIKOS TEORIJA IŠ HENRI BERGSONO FILOSOFIJOS PERSPEKTYVOS
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: andrius.gudauskas@kf.vu.lt Šiame straipsnyje keliamas klausimas apie teorinį p...
NESPECIALIZUOTOS ODONTOLOGINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS KASDIENĖJE ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ PRAKTIKOJE LIETUVOJE
NESPECIALIZUOTOS ODONTOLOGINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS KASDIENĖJE ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ PRAKTIKOJE LIETUVOJE
Darbo tikslas – įvertinti, kokia dalis odontologų specialistų teikia nespecializuotas odontologinės sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti teikiamų paslaugų ir demografinių bei ...
Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai
Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezul­tatų analize, aptariami paskutinių pe...
Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai
Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezul­tatų analize, aptariami paskutinių pe...
Socialinių katalikybės idėjų raiška Lietuvoje
Socialinių katalikybės idėjų raiška Lietuvoje
Straipsnyje nagrinėjama XIX a. pabaigos – XX a. pradžios patriotiškai nusiteikusių Lietuvos katalikų dvasininkijos atstovų (J. Dabušio, S. Šultės, J. Vailokaičio, F. Kemėšio, M. K...
Neregių Martynas Mažvydas – Pranas Daunys ir jo veikla
Neregių Martynas Mažvydas – Pranas Daunys ir jo veikla
Pranas Daunys, karys savanoris, 1923 m. mūšyje prarado regėjimą, tačiau gyvenimas invalidų bendrabutyje ar perspektyva atsidurti prieglaudoje jo netenkino. Todėl gen. Vlado Nagevič...

Back to Top