Javascript must be enabled to continue!
JUOZO KELIUOČIO ŽURNALISTIKOS TEORIJA IŠ HENRI BERGSONO FILOSOFIJOS PERSPEKTYVOS
View through CrossRef
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: andrius.gudauskas@kf.vu.lt Šiame straipsnyje keliamas klausimas apie teorinį pagrindą, kuriuo rėmėsi pirmosios Lietuvoje užrašytos žurnalistikos teorijos kūrėjas Juozas Keliuotis (1902–1983). Į mąstytojo ir publicisto teorinius darbus bandysime žvelgti iš Henri Bergsono (1859–1941) filosofinės teorijos perspektyvos, keldami hipotezę, kad ji darė įtaką J. Keliuočio kuriamam teoriniam modeliui. Siekiant tai atskleisti, dėmesys telkiamas į 2000 m. paskelbtą J. Keliuočio tekstą „Žurnalistikos paskaitos“, nuvedantį į žurnalistikos ir medijų teorijos formavimosi ištakas Lietuvoje. Taigi, šiame straipsnyje analizuojama pirmoji XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje sukurta žurnalistikos ir medijų teorija. Šiai teorijai po Antrojo pasaulinio karo nebuvo lemta augti ir vystytis įprasta akademine bei leidybine prasme. Keliuotiškoji intelektinė mintis dėl istorinių politinių aplinkybių buvo pašalinta iš viešojo diskurso. Tačiau J. Keliuočio demokratinės žurnalistinės pasaulėžiūros mintys egzistavo rezistencinėje tautos sąmonėje. Tų minčių aidas ir kartu atgyjanti akademinė tradicija nusidriekia iki šių dienų – dabartiniai Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro programos studentai pradeda savo studijas būtent nuo J. Keliuočio žurnalistikos misijos ir funkcijų aptarties.
Title: JUOZO KELIUOČIO ŽURNALISTIKOS TEORIJA IŠ HENRI BERGSONO FILOSOFIJOS PERSPEKTYVOS
Description:
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g.
3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl.
paštas: andrius.
gudauskas@kf.
vu.
lt Šiame straipsnyje keliamas klausimas apie teorinį pagrindą, kuriuo rėmėsi pirmosios Lietuvoje užrašytos žurnalistikos teorijos kūrėjas Juozas Keliuotis (1902–1983).
Į mąstytojo ir publicisto teorinius darbus bandysime žvelgti iš Henri Bergsono (1859–1941) filosofinės teorijos perspektyvos, keldami hipotezę, kad ji darė įtaką J.
Keliuočio kuriamam teoriniam modeliui.
Siekiant tai atskleisti, dėmesys telkiamas į 2000 m.
paskelbtą J.
Keliuočio tekstą „Žurnalistikos paskaitos“, nuvedantį į žurnalistikos ir medijų teorijos formavimosi ištakas Lietuvoje.
Taigi, šiame straipsnyje analizuojama pirmoji XX a.
trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje sukurta žurnalistikos ir medijų teorija.
Šiai teorijai po Antrojo pasaulinio karo nebuvo lemta augti ir vystytis įprasta akademine bei leidybine prasme.
Keliuotiškoji intelektinė mintis dėl istorinių politinių aplinkybių buvo pašalinta iš viešojo diskurso.
Tačiau J.
Keliuočio demokratinės žurnalistinės pasaulėžiūros mintys egzistavo rezistencinėje tautos sąmonėje.
Tų minčių aidas ir kartu atgyjanti akademinė tradicija nusidriekia iki šių dienų – dabartiniai Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro programos studentai pradeda savo studijas būtent nuo J.
Keliuočio žurnalistikos misijos ir funkcijų aptarties.
Related Results
Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?
Ar mokyklinė filosofija atlieka savo paskirtį?
Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai. Pabrėžiamas filosofijos dėstymo ato...
PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA
PUOTA: FILOSOFIJOS ĮTEISINIMO PROBLEMA
Straipsnyje nagrinėjama filosofijos legitimavimo problema. Iš pradžių aptariamos istorinės problemos susiklostymo prielaidos. Parodoma, kad minėtą problemą aktualizuoja Sokrato pol...
Konfucianizmo filosofijos metamorfozės
Konfucianizmo filosofijos metamorfozės
Straipsnis skirtas konfucianizmo filosofijos vaidmens kinų mąstymo tradicijoje tyrinėjimui. Jame glaustai aptariamas konfucianizmo filosofijos tapsmas, jos vaidmuo šalies intelektu...
GRAIKIŠKASIS FILOSOFIJOS MITAS
GRAIKIŠKASIS FILOSOFIJOS MITAS
Straipsnyje aptariama galimybė graikų filosofijos fenomeną analizuoti „netechniniu“ aspektu (ieškant alternatyvos tam, ką Heideggeris apibūdina kaip mąstymo „techninio“ interpretav...
ISTORIZMO KRITIKA BE MORALĖS
ISTORIZMO KRITIKA BE MORALĖS
Straipsnio tikslas – atskleisti Leo Strausso abejingumo moralės filosofijai ištakas. Šio autoriaus 1930–1932 metų darbai rodo moderniosios filosofijos ir istorizmo kritikų suaugimą...
Juozo Girniaus sukakčiai
Juozo Girniaus sukakčiai
1990 m. gegužės 25 d. Vilniuje vyko mokslinė konferencija, skirta žymaus lietuvių filosofo Juozo Girniaus 75 metų sukakčiai. Ją surengė Stasio Šalkauskio fondas. Pagrindinį praneši...
Žiniasklaidos laisvė? Žurnalistų etikos problemos Estijoje
Žiniasklaidos laisvė? Žurnalistų etikos problemos Estijoje
Šiame straipsnyje nagrinėjama pokomunistinių šalių spaudos laisvė, laisvoji rinka ir egzistuojantys žurnalistų etikos kodeksai, kurių nepakanka garbingos ir etiškos žurnalistikos, ...
Miesto studijos: trys žvilgsnio perspektyvos
Miesto studijos: trys žvilgsnio perspektyvos
Šiuolaikinis pažinimo subjektas yra skilęs į personažus, kiekvienas iš kurių atstovauja tam tikrai žvilgsnio perspektyvai ir pažinimo taktikai. Siekiant apibrėžti miesto studijų tr...


