Stanislovas Jundzilas – gamtamokslinių idėjų skleidėjas

Straipsnyje apžvelgiami Vilniaus universiteto botanikos ir zoologijos profesoriaus, pirmojo Botanikos katedros vedėjo Stanislovo Jundzilo (1761–1847) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Jis daugiausia nagrinėjo augalų sistematikos problemas, savo mokslinę-pedagoginę veiklą derino su darbu botanikos sode, kurį pats įkūrė. S. Jundzilas pasaulį skirstė į organinį ir neorganinį. Materiali masė iš pirminės kūrybinės jėgos yra gavusi savybę veikti pagal tam tikras nekintamas taisykles. Gyvybė yra organinių funkcijų ir procesų visuma, apimanti fizinius ir cheminius procesus. Nervai yra betarpiški ryšininkai tarp jutimo organų ir sielos. Siela yra nemateriali, žmogaus siela ne tik jaučia, bet ir mąsto, yra tobulesnė ir veiklesnė už gyvulių dvasinį pradą. Siela jutimams neprieinama, neturi tįsumo ir formos. Siela būtų visai neveikli, bereikšmė, jei materialus išorinis pasaulis nepaveiktų jutimo organų ir jei nervai, kurie taip pat materialūs, neperneštų dirginimų į sielą ir nepaskatintų jos veikti. S. Jundzilas priešinosi konservatyvių dvasininkų kovai su pažangiomis idėjomis švietimo įstaigose, daug nuveikė populiarindamas gamtamokslines idėjas.