Individo siekiai ir vertybių pasirinkimas

Sprendimai tikresni yra tie, kuriuos priimant remiamasi autentiška patirtimi, o asmeninė vertybinė orientacija sutampa su sprendimą nusakančia vertybe. Individualios vertybių skalės turėjimas padeda individui siekti dvasinių ir konkrečių materialinių gėrybių. Nuo seno egzistuoja du diametraliai skirtingi požiūriai į gėrybes. Iš esmės tai – dvi gėrybių koncepcijos. Pagal pirmąją – gėrybės yra tai, kas vertinga visais atžvilgiais. Kitaip tariant, gėrybė turinti savyje „kokybės vertingumo“ ženklą, ir todėl mes į tą gėrybę (kaip vertybę) linkstame, nors kiekvienas savaip ją suvokiame (B. R. Brandt, M. R. Hare, F. Brentano). Pagal antrąją – gėrybė yra tai, kas neprieštarauja nustatytiems standartams (elgesio ir veiksenos standartams), padedantiems mums gyventi ir sugyventi. Šie standartai ir nusako, kas yra gėrybė ir kas ne. Taigi pagal šią nuostatą gėrybė yra visiškai priklausoma nuo standarto (visuotinai prigijusio supratimo, kas yra gėrybė) ir tampa savotišku jo įkaitu (L. J. Mackie, G. F. Gaus). Todėl renkantis gėrybes privalu žiūrėti, kad jos neprieštarautų egzistuojantiems standartams (normoms). Taip visuomenė nustato, kas yra „gera“ ir kas „bloga“. Ši koncepcija vadinamoji „teisingumo“, „teisingo elgesio“ koncepcija. Nepaisant skirtingo požiūrio į gėrybes, abi koncepcijos pripažįsta jų pliuralizmą – daugiariopiškumą. Taip pat neneigia, kad jas įvertinti jutimiškai galima įvairiais būdais. O kadangi gėrybes žmonės suvokia skirtingai, todėl ir vertina jas nevienodai.