ŠILUMOS SIURBLIO DARBO REŽIMŲ ANALIZĖ

Efektyviam šildymo sistemos su šilumos siurbliais darbui didelę įtaka turi tikslus šilumos siurblio sistemos parinkimas. Projektavimo metu svarbu atsižvelgti į sistemos įrengimo ir eksploatavimo išlaidas. Skaičiuojant eksploatacines išlaidas reikia žinoti, kokiomis sąlygomis ir kokiu režimu dirbs šilumos siurblys ir koks galėtų būti jo sezoninis naudingumo koeficientas (angl. SPF – seasonal performance factor). Darbe nagrinėjamos realiai veikiančio šilumos siurblio energijos sąnaudos. Nustatyta, kad faktinis šilumos siurblio naudingumo koeficientas SPF atitinka standartų reikalavimus. Remiantis faktiniais duomenimis atliekama šilumos siurblio darbo režimų analizė. Nagrinėjami šie režimai: monovalentis, monoenergis, dvivalentis–alternatyvus ir dvivalentis–lygiagretus. Kaip papildomas (alternatyvus) šilumos šaltinis pasirenkamas gamtinių dujų katilas. Nustatyta, kad didžiausias elektros poreikis pastato šildymui yra monoenergio režimo atveju, mažiausias – dvivalenčio–alternatyvaus (0 °C). Didžiausios gamtinių dujų sąnaudos yra dvivalenčio–alternatyvaus (0 °C) režimo atveju, mažiausios – dvivalenčio–lygiagretaus (-5 °C). Didžiausia šilumos kaina yra dvivalenčio–alternatyvaus (0 °C) režimo atveju, mažiausia – monovalenčio režimo atveju. Didžiausios pradinės investicijos reikalingos monovalenčio režimo atveju, mažiausios – monoenergio.