Javascript must be enabled to continue!
GYDYMO VARFARINU SITUACIJA PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS GRANDYJE
View through CrossRef
Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti lėtiniu prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų gydymo varfarinu veiksmingumo priklausomybę nuo atstumo iki gydymo įstaigos, palyginti gydymo varfarinu sąsajas nuo atstumo iki gydymo įstaigos tarp miesto ir kaimo gyventojų bei skirtingose lyčių ir amžiaus grupėse. Skrespjūvio tyrimas vyko 2016 m. 09 – 2017 m. 10 mėnesiais Kauno mieste (LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, Saulės šeimos medicinos centre, Šeimos klinikoje Vita longa, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje), VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), Šiaulių poliklinikoje, VšĮ Rekyvos ambulatorijoje, Kėdainių PSPC, Babtų šeimos medicinos centre. Tyrimo metu buvo peržiūrėtos vienerius ir daugiau metų sergančių lėtiniu prieširdžių virpėjimu gydymui vartojančių varfariną ir atvykstančių pas šeimos gydytoją atlikti INR tyrimų pacientų ambulatorinės kortelės. Išanalizuota 406 gydymo varfarinu atvejų. Nustatytas amžiaus vidurkis 75 m. (± 9 m.). TTR vidurkis 42,1 proc. (± 24,69 proc.). Pagal TTR tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes: TTR ≥ 70 proc. – 16,3 proc., TTR 30 – 70 proc. – 52,5 proc., TTR < 30 proc. – 31,3 proc. tiriamųjų. Gydymo veiksmingumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp gyvenančių < 3 km ir ≥ 3 km iki gydymo įstaigos; p = 0,914. Naudojant Pirson‘o (Pearson) koreliacijos koeficientą nustatyta: didėjant atstumui iki gydymo įstaigos, TTR turi tendenciją mažėti vyrų grupėje; skirtumas statistiškai nereikšmingas (r = -0,13; p = 0,08). Gydymo veiksmingumas < 65 m. amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp gyvenančių iki 3 km ir toliau (p < 0,05). < 65 m. amžiaus grupėje, 30,8 proc. gyvenančių < 3 km iki gydymo įstaigos, 7,4 proc. – ≥ 3 km, TTR buvo ≥ 70 proc. Vidutinis TTR mieste 39,4 proc., kaime 42,9 proc. skirtumas statistiškai nereikšmingas (p = 0,222). Tyrimo metu sąsajų tarp gydymo varfarinu veiksmingumo ir atstumo iki gydymo įstaigos nerasta. Vyrų grupėje buvo stebima tendencija, kad didėjant atstumui iki gydymo įstaigos, TTR mažėja. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. < 65 m. amžiaus grupėje, gyvenančių < 3 km iki gydymo įstaigos krešumo rodikliai buvo dažniau palaikomi siektinose ribose, nei gyvenančių ≥ 3 km iki gydymo įstaigos. Sąsajų tarp gydymo veiksmingumo ir paciento gyvenamosios vietos nenustatyta.
Sveikatos mokslai
Title: GYDYMO VARFARINU SITUACIJA PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS GRANDYJE
Description:
Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti lėtiniu prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų gydymo varfarinu veiksmingumo priklausomybę nuo atstumo iki gydymo įstaigos, palyginti gydymo varfarinu sąsajas nuo atstumo iki gydymo įstaigos tarp miesto ir kaimo gyventojų bei skirtingose lyčių ir amžiaus grupėse.
Skrespjūvio tyrimas vyko 2016 m.
09 – 2017 m.
10 mėnesiais Kauno mieste (LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, Saulės šeimos medicinos centre, Šeimos klinikoje Vita longa, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje), VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), Šiaulių poliklinikoje, VšĮ Rekyvos ambulatorijoje, Kėdainių PSPC, Babtų šeimos medicinos centre.
Tyrimo metu buvo peržiūrėtos vienerius ir daugiau metų sergančių lėtiniu prieširdžių virpėjimu gydymui vartojančių varfariną ir atvykstančių pas šeimos gydytoją atlikti INR tyrimų pacientų ambulatorinės kortelės.
Išanalizuota 406 gydymo varfarinu atvejų.
Nustatytas amžiaus vidurkis 75 m.
(± 9 m.
).
TTR vidurkis 42,1 proc.
(± 24,69 proc.
).
Pagal TTR tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes: TTR ≥ 70 proc.
– 16,3 proc.
, TTR 30 – 70 proc.
– 52,5 proc.
, TTR < 30 proc.
– 31,3 proc.
tiriamųjų.
Gydymo veiksmingumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp gyvenančių < 3 km ir ≥ 3 km iki gydymo įstaigos; p = 0,914.
Naudojant Pirson‘o (Pearson) koreliacijos koeficientą nustatyta: didėjant atstumui iki gydymo įstaigos, TTR turi tendenciją mažėti vyrų grupėje; skirtumas statistiškai nereikšmingas (r = -0,13; p = 0,08).
Gydymo veiksmingumas < 65 m.
amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp gyvenančių iki 3 km ir toliau (p < 0,05).
< 65 m.
amžiaus grupėje, 30,8 proc.
gyvenančių < 3 km iki gydymo įstaigos, 7,4 proc.
– ≥ 3 km, TTR buvo ≥ 70 proc.
Vidutinis TTR mieste 39,4 proc.
, kaime 42,9 proc.
skirtumas statistiškai nereikšmingas (p = 0,222).
Tyrimo metu sąsajų tarp gydymo varfarinu veiksmingumo ir atstumo iki gydymo įstaigos nerasta.
Vyrų grupėje buvo stebima tendencija, kad didėjant atstumui iki gydymo įstaigos, TTR mažėja.
Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
< 65 m.
amžiaus grupėje, gyvenančių < 3 km iki gydymo įstaigos krešumo rodikliai buvo dažniau palaikomi siektinose ribose, nei gyvenančių ≥ 3 km iki gydymo įstaigos.
Sąsajų tarp gydymo veiksmingumo ir paciento gyvenamosios vietos nenustatyta.
Related Results
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
SMURTAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
SMURTAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
Smurtas sveikatos priežiūros personalo profesinėje aplinkoje yra visuotinė ir kasdienė problema. Kas trečias darbuotojas susiduria su pacientų ar klientų smurtu, o jo rizika yra ...
SKIRTINGŲ PROFILIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ
POŽIŪRIS Į KINEZITERAPIJĄ
SKIRTINGŲ PROFILIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ
POŽIŪRIS Į KINEZITERAPIJĄ
Tyrimo tikslas – ištirti skirtingų profilių sveikatos
priežiūros specialistų požiūrį į kineziterapiją. Tyrimo
klausimas: kokia skirtingų profilių sveikatos
priežiūros specialistų n...
Periodinio recenzuojamo mokslo žurnalo „Visuomenės sveikata“ transformacija
Periodinio recenzuojamo mokslo žurnalo „Visuomenės sveikata“ transformacija
Leidybinės veiklos pradžia
Žurnalas „Visuomenės sveikata“ pradėtas leisti 1996 m. Žurnalas skirtas mokslininkams, studentams, sveikatos apsaugos organizatoriams ir administratori...
TINKAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA: PAKARTOTINĖ HOSPITALIZACIJA – NORMA AR NEPAGEIDAUTINAS ĮVYKIS
TINKAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA: PAKARTOTINĖ HOSPITALIZACIJA – NORMA AR NEPAGEIDAUTINAS ĮVYKIS
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų pakartotinę hospitalizaciją kaip reiškinį ar problemą sveikatos priežiūroje. Tyrimas vykdytas analizuojant Klaipėdos universitetinės li...
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR JO SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIUOJU SAVO SVEIKATOS VERTINIMU
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR JO SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIUOJU SAVO SVEIKATOS VERTINIMU
Tyrimu siekta nustatyti ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų fizinį aktyvumą ir jo sąsajas su subjektyviuoju savo sveikatos vertinimu. Atliktas momentinis ...
Pacientų įsitraukimas kaip inovacijų sveikatos priežiūroje veiksnys
Pacientų įsitraukimas kaip inovacijų sveikatos priežiūroje veiksnys
Šiuolaikinėje visuomenėje sveikatos priežiūra patiria didelius ir nuolatinius iššūkius. Jiems įveikti siekiama kurti inovatyvius produktus, kurie suteiktų galimybes taikyti efektyv...
Gastroezofaginio refliukso ligos simptomatikos sąsajos su miego kokybe ir įmitimo būkle Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų kohortoje
Gastroezofaginio refliukso ligos simptomatikos sąsajos su miego kokybe ir įmitimo būkle Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų kohortoje
Darbo tikslas. Kompleksiškai įvertinti rizikos veiksnių – psichologinio streso, prastos miego kokybės, patiriamo antsvorio ir (arba) nutukimo sąsajas su Lietuvos sveikatos priežiū...

