storosios žarnos vėžio paplitimas, rizikos veiksniai ir prevencija, jos įgyvendinimas: literatūros apžvalga

Tikslas. Įvertinti storosios žarnos vėžio (SŽV) paplitimo mastą, rizikos veiksnius bei prevencijos galimybes ir įgyvendinimo principus Lietuvoje bei užsienio šalyse. Metodika. Rengiant literatūros apžvalgą publikacijų paieška anglų kalba buvo vykdoma duomenų bazėse PubMed ir Google Scholar. Naudoti  reikšminiai žodžiai: colorectal, cancer, prevention, screening, diagnostic, risk. Į straipsnį įtraukta 50 šaltinių anglų kalba, publikuotų 2013–2023 metais. Taip pat įtraukti 2 šaltiniai lietuvių kalba, publikuoti 2021–2024 metais. Naudoti viso teksto straipsniai, vertinti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, taip pat įtrauktos literatūros apžvalgos, metaanalizės ir sisteminės analizės, informaciniai ir statistiniai leidiniai. Šaltiniams nagrinėti taikyta aprašomoji analizė. Rezultatai. SŽV yra trečias pagal dažnį (sudaro apie 10 proc.) ir antras pagal mirčių skaičių piktybinis susirgimas pasaulyje. SŽV simptomatika yra labai įvairi, nespecifiška, o rizikos veiksnių daug, todėl svarbu vykdyti prevencijos programas, nes tai reikšmingai sumažina ligos dažnį ir mirtingumą, leidžia aptikti ankstyvas ligos formas, naudoti mažiau invazyvius gydymo metodus. Prevencijos programos efektyvumas priklauso ne tik nuo jos organizavimo, bet ir nuo pacientų švietimo, nes tai didina jų įsitraukimą ir dalyvavimą programose. Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencijos programa vykdoma kreipiantis į šeimos gydytoją. 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, o esant teigiamam atsakymui atliekama kolonoskopija. Išvados. Storosios žarnos vėžio prevencijos programa, jos organizavimas ir informacijos sklaida, rizikos veiksnių vengimas didina pacientų išgyvenamumą. Lietuvoje SŽV prevencija pradedama nuo slapto kraujavimo išmatose tyrimo.