RŪKYMAS IR JO SĄSAJA SU IŠSILAVINIMO LYGIU BEI GAUNAMOMIS PAJAMOMIS

Tyrimo tikslas. Nustatyti rūkymo įpročius ir jų sąsają su asmens išsilavinimo lygiu bei gaunamomis pajamomis. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti respondentų rūkymo įpro­čius. 2. Išanalizuoti respondentų nuomonę į rūkymą ir jo poveikį sveikatai. 3. Išanalizuoti rūkymo sąsają su asmens išsilavinimo lygiu ir gaunamomis pajamomis. Tyrimo metodai. Pasitelkiant socialinius tinklus kaip pa­grindinį būdą platinti anonimines anketas, buvo apklausti 572 Lietuvos Respublikos gyventojai. Jų atsakymai buvo analizuojami R Commander programa (3.6.3 versija). Kokybinių duomenų analizei skaičiuotas Chi-kvadratas (χ2). Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingu laiky­tas, kai p ≤ 0,05. Rezultatai. Rūkymą išbandė daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų, tačiau kalbant apie nuolat rūkančius ir rū­kančius esamuoju laiku asmenis, skaičiai sumažėja be­veik perpus, atitinkamai 26 ir 34 proc. Beveik pusė res­pondentų (58 proc.), kurie rūko nuolat, teigia, jog nuo rūkymo yra priklausomi, rūkymo mesti nėra bandę (55 proc.) ir šio žalingo įpročio atsisakyti neketina (51 proc.). Nuolat rūkantys asmenys vidutiniškai per dieną surūko nuo 3 iki 5 cigarečių ar kaitinamojo tabako vienetų. Pa­grindinė rūkymo priežastis − rūkymas padeda nusiraminti ir pajusti pasitenkinimą. Pagrindinis tabako produktas, kurį renkasi net 76 proc. respondentų, yra cigaretės, po jų − kaitinamasis tabakas (37 proc.). Net 89 proc. respon­dentų, rinkdamiesi tabako gaminus, atsižvelgia į jų skonį ir kvapą. Pagrindinis rūkalių sveikatos sutrikimas – kosu­lys. Išsilavinimas bei pajamos, kaip nepriklausomi kin­tamieji, buvo statistiškai nereikšmingi rūkymo atžvilgiu. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, jog rūkymas vis dar plačiai paplitęs visuomenėje, labiau tarp vyrų, vyresnio amžiaus žmonių bei žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupių. Rūkymą išbandė net 59 proc. respondentų, tačiau nuolat rūkančių ar rūkančių esamuoju laiku atitinkamai yra tik 26 ir 34 procentai. Rūkymo įpročių analizė parodė, kad pagrindinė rūkymo priežastis – nusiraminimas ir pasitenkinimo jausmas (54 proc.), rūkyti dažniausiai renkasi cigaretes, o tabako ga­minių pasirinkimui didžiausią įtaką daro jų skonis ir kva­pas. Didžioji dalis (58 proc.) nuolat rūkančių pripažįsta priklausomybę, tačiau 55 proc. mesti nebando, o 51 proc. rūkalių nenorėtų šio įpročio atsisakyti. Per 90 proc. res­pondentų vienareikšmiškai pripažįsta rūkymo žalą tiek rūkančiojo, tiek ir aplinkinių sveikatai. Dažniausiai rū­kančiuosius vargina kosulys. Tyrimo respondentai yra susiformavę teisingą požiūrį į rūkymo poveikį sveikatai. Tarp rūkymo ir išsilavinimo bei gaunamų pajamų statis­tiškai reikšmingos priklausomybės nenustatyta.