Julius Kaupas Kosto Ostrausko kūryboje

Straipsnyje aptariama Juliaus Kaupo recepcija Kosto Ostrausko kūryboje, jo asmeniui ir kūrybai suteiktos prasmės. K. Ostrauskas J. Kaupui dedikavo dramas „Gyveno kartą senelis ir senelė...“ (1963–1969), „Kvartetas“ (1969), parašė draminį esė „Coppelius“ (1971), kartu su Alfonsu Nyka-Niliūnu sudarė jo „Raštus“ (1997), paskelbė atsiminimų („Julius: keli praeities nutikimai“, 2005). Dramoje „Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas“ (2004) J. Kaupas kartu su Antanu Škėma, Algimantu Mackumi, Henriku Radausku veikia kaip personažas. Išeities tašku straipsnyje pasirinkta ši drama, kurios kontekstinė analizė leidžia integruoti ir kitus J. Kaupo recepcijos atvejus. J. Kaupo paveikslas K. Ostrausko kūryboje išlaiko atpažįstamus asmens ir aplinkos bruožus, bet kartu yra suabstraktinamas – paverčiamas kauke, teatriniu vaidmeniu ir susiejamas su abiem autoriams svarbiomis kultūros istorijos, filosofijos, estetikos temomis.