Javascript must be enabled to continue!
Intelektualaus gyvenimo filosofija ir sociologija: Lietuvos kontekstas
View through CrossRef
Straipsnyje nagrinėjamas intelektualus gyvenimas iš filosofinės ir sociologinės perspektyvos pasitelkiant Lietuvos atvejį. Nagrinėjama universitetinė akademinės veiklos aplinka, plagiatas ir šlamštas kaip intelektualaus gyvenimo veiksniai, eksperto policinė institucija. Teigiama, kad akademininkai savo veiklą plėtoja tam tikro mito (naratyvo) ribose. Iškeliamos tezės: universiteto ir visuomenės atžvilgiu paveikios idėjos atsirandane mitų vakuume, bet skirtingų mitų aplinkoje, ir skleidžiamos ne superherojaus, esančio anapus mitų, bet tam tikro mito agento; mitas plėtojamas tiesiu vingiu, kuris reiškia, kad mitas pasuka tuo naratyvo taku, kuris jo narių laikomas teisingu; šlamšto ir plagiato reikmė akademininkų visuomenėje pagrįsta tiek sociologiškai, tiek filosofiškai: šių fenomenų reikia tiek konkuruojančiai mito brolijai, tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek atitinkamo (realizmo) filosofinio mito plėtotojams; šlamštas, būdamas anapus akademinio mito, bet versdamas jį plėtotis tam tikra linkme, yra svarbus jo raidos veiksnys; laikantis vieno mokslinio mito teorijos, šio metanaratyvo plagiatas yra vienintelis įmanomas tikrovės pažinimo būdas.
Title: Intelektualaus gyvenimo filosofija ir sociologija: Lietuvos kontekstas
Description:
Straipsnyje nagrinėjamas intelektualus gyvenimas iš filosofinės ir sociologinės perspektyvos pasitelkiant Lietuvos atvejį.
Nagrinėjama universitetinė akademinės veiklos aplinka, plagiatas ir šlamštas kaip intelektualaus gyvenimo veiksniai, eksperto policinė institucija.
Teigiama, kad akademininkai savo veiklą plėtoja tam tikro mito (naratyvo) ribose.
Iškeliamos tezės: universiteto ir visuomenės atžvilgiu paveikios idėjos atsirandane mitų vakuume, bet skirtingų mitų aplinkoje, ir skleidžiamos ne superherojaus, esančio anapus mitų, bet tam tikro mito agento; mitas plėtojamas tiesiu vingiu, kuris reiškia, kad mitas pasuka tuo naratyvo taku, kuris jo narių laikomas teisingu; šlamšto ir plagiato reikmė akademininkų visuomenėje pagrįsta tiek sociologiškai, tiek filosofiškai: šių fenomenų reikia tiek konkuruojančiai mito brolijai, tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek atitinkamo (realizmo) filosofinio mito plėtotojams; šlamštas, būdamas anapus akademinio mito, bet versdamas jį plėtotis tam tikra linkme, yra svarbus jo raidos veiksnys; laikantis vieno mokslinio mito teorijos, šio metanaratyvo plagiatas yra vienintelis įmanomas tikrovės pažinimo būdas.
Related Results
Ernesto Galvanausko požiūris į Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos klausimą 1923, 1951 ir 1960 metais
Ernesto Galvanausko požiūris į Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos klausimą 1923, 1951 ir 1960 metais
Vienas žymiausių Lietuvos politikų Ernestas Galvanauskas (1882–1967), Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu 1919 1924 m. keturis kartus ėjęs ministro pirmininko ir tris kartus – ...
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
Filosofija. Sociologija XXI a.: žvilgsnis iš Marso
Filosofija. Sociologija XXI a.: žvilgsnis iš Marso
Straipsnyje nagrinėjama žurnalo Filosofija. Sociologija būklė XXI a. Tyrimas apsiriboja vien tik filosofine žurnalo dalimi, daugiausia dėmesio skiriant instituciniams pokyčiams per...
Lietuvos filosofija Vakarų filosofijos kontekste
Lietuvos filosofija Vakarų filosofijos kontekste
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos filosofijos savitumas. Teigiama, kad geriausiai Lietuvos filosofijos savitumą nusako ištikimybės tikrovei filosofema, kad Lietuvos kaip vėluojanči...
"Lietuvos chirurgija" Index Copernicus duomenų bazėje
"Lietuvos chirurgija" Index Copernicus duomenų bazėje
Raimundas LunevičiusVyriausiasis redaktorius,habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto docentas,Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės chirurgasEl paštas:rlunevi...
Karlo Manehimo žinojimo sociologija
Karlo Manehimo žinojimo sociologija
Straipsnyje aptariami sociologo Karlo Mannheimo (1893–1947) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad svarbiausias jo įnašas į XX a. socialinę mintį yra žinojimo sociol...
Profesorius Eugenijus Meškauskas ir Lietuvos filosofija
Profesorius Eugenijus Meškauskas ir Lietuvos filosofija
Straipsnis skirtas E. Meškausko filosofijai aptarti. Teigiama, kad jis yra marksistinės filosofijos Lietuvoje žymiausias atstovas. E. Meškausko marksistinės filosofijos pažiūros fo...
Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose
Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose
Straipsnio siekis – istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių ...

