Kauno Šv. Kryžiaus parapijos ribos, demografinė ir ekonominė situacija 1918–1940 m.

Tyrimas skirtas nagrinėti Kauno Šv. Kryžiaus parapijos ekonominę, demografinę situaciją tarpukario laikotarpiu. Šv. Kryžiaus parapija buvo didžiausia Kauno mieste ir apėmė Šančių, Karmelitų, Petrašiūnų bei Pažaislio rajonus. Parapijai priklausė šešios bažnyčios – Šv. Kryžiaus, Šv. Arkangelo Mykolo, Švč. Jėzaus širdies, Švč. Kryžiaus Išaukštinimo, Šv. Vincento Pauliečio ir Aušros Vartų. Darbe aptariama parapijos demografinė situacija – gimimų, mirčių ir santuokų statistika bei jos kaita, atskleidžianti pokyčius politinių ir ekonominių krizių kontekste. Taip pat analizuojami tautiniai konfliktai tarp lietuvių ir lenkų, ypač dėl kalbos per mišias, kurie pasiekė kulminaciją 1923 m., bet vėliau buvo suvaldyti. Demografiniu požiūriu parapija buvo gausi, oficialiais duomenimis, 1927 m. turėjo per 14 tūkstančių parapijiečių, nors tikrasis skaičius galėjo būti ir didesnis. Ekonominė situacija nagrinėjama analizuojant pajamų ir išlaidų rodiklius ir parapijai pateiktus skundus, kurie padeda atskleisti parapijos ekonominę padėtį. Nors parapija turėjo nemažai pajamų iš nuomų, aukų ir dotacijų, dažnai veikė turėdama biudžeto deficitą dėl remonto darbų ir kitų išlaidų.