APOKALIPSĖS VIZIJOS KINE. FILOSOFINĖS BANALAUS ŽANRO PRIELAIDOS

Šis straipsnis yra prieš kurį laiką skelbto „Problemų“ žurnale straipsnio „Kaip galima kino filosofija?“ tąsa. Kartą aptarus kino filosofijos kaip specifinės kino analizės prielaidas, dabar iš kino filosofijos pozicijų interpretuojama prieiga prie masinės kultūros reiškinio – apokalipsės kino. Aptariamos skirtingos žanrų analizės galimybės – žanro kaip reprodukuojamos klišės, mitologinės struktūros ir darinio, kurį lemia įvairūs kultūriniai, socialiniai ir istoriniai kontekstai. Apokalipsės kinas analizuojamas kaip kinas, kurį pagrindžia specifinė laiko traktuotė. Tvirtinama, jog apokalipsės kine įvykiai skaidomi į „mažuosius“ ir „didžiuosius“. „Mažuosiuose“ įvykiuose funkcionuoja kasdienis laikas, kurį suardo „didžiųjų” įvykių globalus – ribotas, pabaigą ženklinantis – apokaliptinis laikas. Analizuojant tokią apokalipsės kino dinamiką nuo „mažųjų“ įvykių link „didžiųjų“, kasdienis laikas ir apokalipsė aptariami kaip bendresni konceptualūs kontekstai, lemiantys iš pažiūros banalias apokaliptinio kino prasmes.Pagrindiniai žodžiai: kino filosofija, žanrinis kinas, kasdienis laikas, apokalipsė.The Visions of the Apocalypse in Cinema: the Philosophical Presuppositions of the Banal GenreNerijus Milerius SummaryThe article is a continuation of the considerations for first time announced in “How is film philosophy possible?”, the article published in “Problemos”. The discussion of the presuppositions of film philosophy as a peculiar way to analyze cinema now leads to a philosophical interpretation of a mass culture phenomenon apocalyptic movies. The article shows that an apocalyptic film could be treated as a reproduction of the fixed cliché, a mythological structure or a phenomenon determined by various cultural, social and historic contexts. It is presupposed that apocalyptic film is determined mostly by the concept of time. In an apocalypse film, two types of events, “small” and “big”, are usually distinguished. In the “small” events, the everyday time reigns, while the “big” events are the domain of the global apocalyptic time of the end. The plot of an apocalyptic film is based on the transition from everyday to global disasters and attempts to restore the everyday order of “small” events. Analyzing this type of the plot structure, the time of the everyday and the time of the apocalypse are treated as general contexts which determine and transform the field of the apparently banal genre.Keywords: film philosophy, genre film, everyday time, apocalypse.