Notes on the Work of Tomasz Kacper, the Architect

Lenkų mokslų tyrimų apie LDK priklausiusios Žemaitijos kunigaikštystės bažnyčias, statytas XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais, beveik nėra. Jos nebuvo paminėtos ir Adomo Miłobędzkio monumentalioje sintezėje apie XVII a. architektūros istoriją. Tuo tarpu lietuvių literatūroje jos dar nesulaukė išplėstinės, kritinės savo architektūrinės formos analizės. Iš šių statinių didžiausio tyrinėtojų susidomėjimo sulaukė Kretingos ir Tytuvėnų bernardinų bažnyčios. Jos išsiskiria meistrišku pastatymu ir mastu, prilygsta reikšmingiausiems ankstyvojo baroko XVII a. pirmųjų dešimtmečių Vilniaus kūriniams, tačiau visiškai nuo jų skiriasi. Ypač intriguoja faktas, kad – neįprastai buvusios Abiejų Tautų Respublikos tokio tipo projektams – galima nustatyti konkretų jų kūrėją – Tomaszą Kacperį arba Kacperovičių, šaltiniuose minimą 1610–1645 m. T. Kacperio pastatyti bernardinų vienuolynai ir bažnyčios Kretingoje (apie 1609–1619 m.) ir Tytuvėnuose (1619–1635 m.) reprezentuoja savitą, apie 1600 m. architektūrai būdingą stilių, jungiantį gotikinės ir itališkos architektūros elementus. Būdinga šiuose pastatuose panaudota konstrukcinių ir dekoratyvinių sprendimų visuma išryškina ir kitą reikšmingą, bet dar mažai aptartą LDK architektūros statinį – Kauno bernardinų vienuolyną ir bažnyčią (1624–1634 m.). Šis straipsnis skirtas išnagrinėti visus tris šiuos projektus ir išdėstyti juos platesniame vienuolijos ir Europos architektūros kontekste.