Search engine for discovering works of Art, research articles, and books related to Art and Culture
ShareThis
Javascript must be enabled to continue!

Liberalizmas kaip kultūros filosofija

View through CrossRef
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Liberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną politinio teisingumo sampratą. Be šito jie nepateisintų liberalų vardo. Liberalų politinė koncepcija nėra vien tik jų tapatumo pagrindas. Moralės požiūriu jie taip pat neturi tik savo koncepcijos. Apie moralinius dalykus liberalai kalba remdamiesi ta pačia politinio teisingumo matrica. Tai sukuria paradoksą. Politinis liberalų tapatumas nukreipia į moralę, o ši – į politiką. Straipsnio tikslas – paaiškinti šį paradoksą. Siekiama įrodyti, kad politinis liberalizmas yra kultūros filosofija. Neturėdami savo politikos ir moralės sampratos, liberalai gina tam tikrą požiūrį į kultūrą. Jų politinė filosofija yra kultūros filosofijos dalis. Šis dalykas įrodinėjamas naudojant alternatyvą Rawlso pirminės pozicijos koncepcijai – paskutinės pozicijos idėją.
Title: Liberalizmas kaip kultūros filosofija
Description:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Liberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną politinio teisingumo sampratą.
Be šito jie nepateisintų liberalų vardo.
Liberalų politinė koncepcija nėra vien tik jų tapatumo pagrindas.
Moralės požiūriu jie taip pat neturi tik savo koncepcijos.
Apie moralinius dalykus liberalai kalba remdamiesi ta pačia politinio teisingumo matrica.
Tai sukuria paradoksą.
Politinis liberalų tapatumas nukreipia į moralę, o ši – į politiką.
Straipsnio tikslas – paaiškinti šį paradoksą.
Siekiama įrodyti, kad politinis liberalizmas yra kultūros filosofija.
Neturėdami savo politikos ir moralės sampratos, liberalai gina tam tikrą požiūrį į kultūrą.
Jų politinė filosofija yra kultūros filosofijos dalis.
Šis dalykas įrodinėjamas naudojant alternatyvą Rawlso pirminės pozicijos koncepcijai – paskutinės pozicijos idėją.
.

Related Results

R. Benedikt: epigonė ar novatorė?
R. Benedikt: epigonė ar novatorė?
Straipsnyje nagrinėjamos R. Benedict pažiūros, jų kilmė ir įnašas į kultūros antropologiją. Plačiau aptariamas bendresnis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios teorinis kontekstas, lėmę...
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
Akademinėje tarptautinių santykių literatūroje tarptautinių sąveikų Europos žemyne visuma dažnai apibūdinama kaip regioninė tarptautinė visuomenė, t. y. žemesnio nei globalus (regi...
Amžius – istorinio laiko natūralizavimas
Amžius – istorinio laiko natūralizavimas
„Amžiaus“ sąvoka, vartojama istoriniam laikui nusakyti, yra dvilypė: ji reiškia ir žmogaus gyvenimo trukmę, ir žmonių kolektyvo laiko atkarpą. Taigi ji žymi dviejų skirt...
Supratimo-aiškinimo problema ir vidiniai kultūros prieštaravimai
Supratimo-aiškinimo problema ir vidiniai kultūros prieštaravimai
Straipsnyje apžvelgiama XIX a. antrojoje pusėje hermeneutinėje tradicijoje susiformavęs gamtos ir humanitarinių mokslų metodologijų priešpriešinimas ir kai kurie šiuolaikinių herme...
Thomas Stearnsas Eliotas, skaitytas Algirdo Landsbergio
Thomas Stearnsas Eliotas, skaitytas Algirdo Landsbergio
Suvokiant literatūros kritikos Lietuvoje ir išeivijoje svarbą, šio lauko vis dar nepakankamą vertinimą, straipsnyje analizuojama, kas lietuvių egzodo rašytojui Algirdui Jeronimui L...
NIHILIZMAS IR ESTETIKA: NUO F. NIETZSCHE’S IKI G. BENNO
NIHILIZMAS IR ESTETIKA: NUO F. NIETZSCHE’S IKI G. BENNO
Straipsnyje nagrinėjamas nihilizmo ir estetikos santykis. Keliamas klausimas, kokios yra nyčiškojo nihilizmo išdavos. Ar nihilizmas pasirodo kaip estetinis fenomenas? Gottfriedas B...
Dvasinio kino konceptas Gilles’io Deleuze’o filosofijoje Jūratė Baranova
Dvasinio kino konceptas Gilles’io Deleuze’o filosofijoje Jūratė Baranova
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Ar įmanoma, pasitelkus kino meno atvertas galimybes, ugdyti jautrumą vertybiniams apsisprendimams? Ar yra gali...
Steigiamojo Seimo sveikinamųjų kalbų patosas
Steigiamojo Seimo sveikinamųjų kalbų patosas
2010 m. pavasarį sukako 90 metų nuo pirmojo Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdžio šventės. „1920 metų gegužės 15 d. liks ir privalo likti mums atmintina, kaip vasario 16 diena, kada ...

Back to Top