Nikolajaus Rericho draugijos veikla Kaune 1935–1940 m.

Nikolajus Rerichas – etnografas, orientalistikos ekspertas, slavistas, teosofas, savo veikla pasižymėjęs ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. N. Rerichas aktyviai dalyvavo masonų veikloje, tapo žinomas mokslininkų, menininkų teosofų gretose. 1921 m. N. Rerichas su šeima apsistojo Niujorke, čia įsteigė Jungtinį menų institutą bei Tarptautinį dailės centrą ir savo vardo muziejų, prie kurio veikė Pasaulinės kultūros lyga. Jos dėka visame pasaulyje sparčiai kūrėsi Rericho vardo draugijos, viena jų pradėjo veiklą ir Lietuvoje. Ji tapo viena iš svarbiausių jungiamųjų dalių plintant rytietiškoms kultūroms Lietuvoje 1918– 1939 m., tiksliau – Kaune. Šiame tyrime identifikuojamos asmenybės, kurios dalyvavo Nikolajaus Konstantinovičiaus Rericho draugijos veikloje ir skleidusios rytietiškas kultūras Lietuvoje. Tyrime pateiktos išvados nurodo, jog prie rytietiškų kultūrų sklaidos Lietuvoje prisidėjo Rericho draugijos nariai, kurių siekis – skleisti rytietiškas kultūras buvo teigiamas, švietėjiško pobūdžio. Draugijos steigėjai rytietiškomis religijomis, idėjomis, kultūrų pažinimu siekdavo sudominti savo mokinius, visuomenę, formuodami pamatus rytietiškų kultūrų studijoms ir tyrinėjimams Lietuvoje. Identifikuoti Nikolajaus Konstantinovičiaus Rericho draugijos nariai žinias apie rytietiškas kultūras skleidė keliais būdais: leido filosofinį žurnalą „Naujoji sąmonė“, perteikė rytietiškus motyvus ir mintis savo darbuose, siekė ratifikuoti Rericho paktą, taip pritraukdami ne vieną to meto žymią asmenybę. Dėl trumpos organizacijos egzistencijos, lėšų trūkumo, kitų straipsnyje nagrinėtų veiksnių tik iš dalies sėkmingai įgyvendino užsibrėžtus tikslus.