Vertybių pagrindimas ekologinėje etikoje

Straipsnyje analizuojamas ekologinės etikos formavimasis ir raida. Didžiausias dėmesys skiriamas aksiologinei problematikai, t. y. klausimui, kaip galima pagrįsti žmogaus moralinę pareigą saugoti gamtą: ar gamta yra vertinga savaime, ar jos vertę nustato žmogaus poreikiai ir interesai? Straipsnio autoriaus nuomone, įdomi ir perspektyvi yra nuostata, kurią plėtoja A. Leopoldas, H. Rolstonas, V. Hoslė ir kiti tyrinėtojai, kurie remiasi žmogaus ir gamtos vienovės idėja ir kurie gamtos mokslinio ekologinio aprašymo neatsiejama dalimi laiko vertybinio pobūdžio sąvokas. Tokiu būdu įveikiama esminė fakto ir vertybės priešprieša ir iškyla naujo požiūrio į gamtą galimybė, kartu išplečiant doroviškai reikšmingų esybių sritį. Žmogaus ryšiai su gamtine aplinka nėra vien biologiniai – jiems būdingi ir mentaliniai, dvasiniai parametrai. Daroma išvada, kad etinių tyrimų pokyčiai bei tai, jog ekologinė etika XX amžiaus pabaigoje ypač intensyviai plėtojama, liudija naujo, ekologinio, humanizmo poreikį.