Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezul­tatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyri­mų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursą įvedus naują terminą egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raš­tijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvo­je bendrąja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų lauką įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai ,,apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspek­tyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šalti­niai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos pro­blematiką. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai.