Javascript must be enabled to continue!
Tinklai ir hierarchijos: du mąstymo būdai
View through CrossRef
Pagrindinis XX a. kontinentinės filosofijos motyvas buvo metafizikos kritika. Ankstesnės filosofinės sistemos buvo imtos laikyti pernelyg stingios, imta ieškoti būdų išvengti metafizinio hierarchinio mąstymo. Pasitelkiant religijų ir filosofijos istorijos sintezę, šiame straipsnyje teigiama, jog įmanoma aptikti gausybę stulbinančių panašumų tarp animizmo ir XX a. filosofinio mąstymo. Straipsnyje aptariami skirtumai tarp tinklinio mąstymo ir hierarchinio mąstymo. Tinklinis mąstymas analizuojamas pasitelkiant du motyvus: daugiadimensiškumą ir bendrųjų sielų tinklą. Animizmas naudojamas kaip pagrindinis pavyzdys nusakant motyvų reikšmę mąstymui ir praktikai. Taip pat aprašomas hierarchinio mąstymo atsiradimas ir sklaida.
Title: Tinklai ir hierarchijos: du mąstymo būdai
Description:
Pagrindinis XX a.
kontinentinės filosofijos motyvas buvo metafizikos kritika.
Ankstesnės filosofinės sistemos buvo imtos laikyti pernelyg stingios, imta ieškoti būdų išvengti metafizinio hierarchinio mąstymo.
Pasitelkiant religijų ir filosofijos istorijos sintezę, šiame straipsnyje teigiama, jog įmanoma aptikti gausybę stulbinančių panašumų tarp animizmo ir XX a.
filosofinio mąstymo.
Straipsnyje aptariami skirtumai tarp tinklinio mąstymo ir hierarchinio mąstymo.
Tinklinis mąstymas analizuojamas pasitelkiant du motyvus: daugiadimensiškumą ir bendrųjų sielų tinklą.
Animizmas naudojamas kaip pagrindinis pavyzdys nusakant motyvų reikšmę mąstymui ir praktikai.
Taip pat aprašomas hierarchinio mąstymo atsiradimas ir sklaida.
Related Results
The Two-Faced Budai
The Two-Faced Budai
Cette étude concerne le Budai dansant, du musée Kôsetsu à Kobe, considéré au Japon comme un des chefs- d'œuvre de la peinture Chan, traditionnellement attribué à Liang Kai, célèbre...
Herakleitas: λογος kaip φυσις bylojimas
Herakleitas: λογος kaip φυσις bylojimas
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pateikiama savita herakleitiškojo Logo kaip mąstančio kalbėjimo interpretacija. Iš pradžių aptariamos an...
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
APIE (FILOSOFIJOS) PRIGIMTĮ
Straipsnyje aptariama graikiškojo filosofavimo genezė, t. y. nagrinėjamos pirmojo filosofijos teiginio susiklostymo prielaidos ir tų prielaidų numanoma teiginio prasmė. Filosofijos...
KRITONAS: TEISINGUMAS KAIP FILOSOFINĖ PROBLEMA
KRITONAS: TEISINGUMAS KAIP FILOSOFINĖ PROBLEMA
Viename iš ankstyvųjų Platono dialogų – „Kritone“ perteikiamas pasmerkto myriop Sokrato ir jo artimo bičiulio Kritono pokalbis. Nors Sokrato likimą lėmė graikiškosios demokratijos ...
Karlo Manehimo žinojimo sociologija
Karlo Manehimo žinojimo sociologija
Straipsnyje aptariami sociologo Karlo Mannheimo (1893–1947) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad svarbiausias jo įnašas į XX a. socialinę mintį yra žinojimo sociol...
Informacijos apie įmonę iškraipymo būdai ir padariniai
Informacijos apie įmonę iškraipymo būdai ir padariniai
Straipsnyje nagrinėjami išorės ir vidaus veiksniai, kurie gal turėti įtakos informacijai apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus iškraipyti. Apžvelgiami duomenų apie turt...
Pragmatizmo recepcija postfilosofijoje
Pragmatizmo recepcija postfilosofijoje
Kas sieja šimtmečio skiriamus filosofus - XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje Amerikoje rašiusį Williamą Jamesą ir šiuolaikinius postmodernistus Richardą Rorty ir Jacques De...
DEKARTIŠKOJI EPISTEMOLOGIJA PROTO VADOVAVIMO TAISYKLĖSE
DEKARTIŠKOJI EPISTEMOLOGIJA PROTO VADOVAVIMO TAISYKLĖSE
Vyrauja nuomonė, jog ankstyvoji Descartes’o filosofija angažuojasi metodologinėms problemoms, o tai laikytina naujosios epochos ženklu. Tačiau turint omenyje tokios problematikos i...

