Vaistažolių arbatų kokybinis vertinimas pagal fenolinių junginių kiekį ir antiradikalinį aktyvumą

Oksidacijos reakcijas gali suaktyvinti įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip šviesa, šiluma, deguonies dariniai. Oksidacijos procesai in vivo skatina senėjimo procesus bei gali būti įvairių ligų priežastimi. Natūralūs antioksidantai yra reali alternatyva efektyviai blokuoti oksidacijos procesus. Dėl šių tendencijų per paskutiniuosius 10 metų vykdomi intensyvūs natūralių antioksidantų, gautų iš vaistinių augalų, tyrimai. Vaistažolių arbatose yra aptinkama įvairių fitokomponentų, tokių, kaip fenoliniai junginiai. Jie veikia kaip natūralūs antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus. Šio tyrimo tikslas nustatyti lietuviškų vaistažolių arbatų kokybę pagal bendrą fenolinių junginių kiekį ir antiradikalinį aktyvumą. Tyrimo metu buvo analizuojamos lietuviškos vaistažolių (liepų, ramunėlių, medetkų, čiobrelių, mėtų, aviečių, melisų, bruknių, kmynų, ąžuolo žievės) arbatos. Vaistažolių arbatų kokybei nustatyti buvo įvertintas bendras fenolinių junginių kiekis ir antiradikalinis aktyvumas. Iš gautų rezultatų nustatyta, kad fenolinių junginių kiekis arbatose priklauso nuo ekstrakcijos laiko. Fenolinių junginių kiekis didėjo ilgėjant ekstrakcijos laikui. Ištyrę vaistažolių arbatas nustatėme, kad visos arbatos pasižymėjo antioksidaciniu aktyvumu, o bendras fenolinių junginių kiekis skirtingose vaistažolių arbatose kito ribose nuo 21,37 iki 664,66 mg/g galo rūgšties ekvivalentų (GEA). Mažiausiu antiradikaliniu aktyvumu ir fenolinių junginių kiekiu pasižymėjo paprastais kmynas. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis buvo nustatytas vaistiniame čiobrelyje, o antioksidacinis aktyvumas paprastojoje avietėje.