TINKAMA SVEIKATOS PRIEŽIŪRA: PAKARTOTINĖ HOSPITALIZACIJA – NORMA AR NEPAGEIDAUTINAS ĮVYKIS

Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų pakartotinę hospitalizaciją kaip reiškinį ar problemą sveikatos priežiūroje. Tyrimas vykdytas analizuojant Klaipėdos universitetinės ligoninės statistinius duomenis 2011-2014 m. ir vertinant hospitalizacijos bei pakartotinės hospitalizacijos pacientų asmens duomenų (unikalių asmens kodų) pagrindu. Pakartotinių hospitalizacijų santykinis skaičius yra nedidelis − iš viso pakartotinių hospitalizacijų buvo 14 proc., 30 dienų laikotarpiu po ankstesnio išrašymo iš ligoninės – 6,8 proc. Išvados: pakartotinių hospitalizacijų skaičius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra santykinai nedidelis ir kelis kartus mažesnis nei išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV; pakartotinių hospitalizacijų 30 dienų po ankstesnio išrašymo rodikliui labai turi įtakos tinkama išrašymo iš ligoninės procedūra, sudaryta remiantis priežastiniais pakartotinės hospitalizacijos veiksniais; pakartotinės hospitalizacijos rodiklis 30 d. po ankstesnio išrašymo gali būti vienu ligoninių veiklos vertinimo rodiklių ir santykinai sveikatos priežiūros kokybės rodikliu; taikant pakartotinių hospitalizacijų sistemines kompleksines prevencijos priemones, jas galima sumažinti kartu sumažinant ligoninių sveikatos priežiūros kaštus; Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos galėtų skirti didesnį dėmesį pakartotinėms hospitalizacijoms, kaip vienai iš sveikatos priežiūros problemų ir galimybių ligoninių sveikatos priežiūros kaštams mažinti