Javascript must be enabled to continue!
Kai kurie teisės marksistinės teorijos klausimai
View through CrossRef
Straipsnyje nagrinėjama K. Marxo teisės teorijos svarbiausios sąvokos. Teigiama, kad atskleisdama teisės ryšį su ekonomine visuomenės struktūra, arba su tam tikra gamybinių jėgų išsivystymo pakopa, marksistinė teorija peržengė teisės ribas. Vadindamas teisę formalia ekonomikos išraiška, K. Marxas parodė ne vien tai, klasiniai gamybiniai santykiai neišvengiamai pasireiškia teisiniu pavidalu, bet ir tai, kad šie santykiai negali išsilaikyti be ideologijos. Svarbiausioji tarpinė grandis, kuri padeda nuosavybės teisę susieti su jos ekonominiu turiniu, yra mainai. Mainų išsivystymas sąlygoja teisinių santykių įsigalėjimą ir šių santykių objektyvizaciją žmonių sąmonėje. Kapitalistinės nuosavybės teisė formuojasi kaip prigimtinė teisė, t. y. kaip subjektyvi teisė, išplaukianti iš žmogaus prigimties. Daroma išvada, jog pripažinus, kad nuosavybė gali būti pateisinama tik tiek, kiek ji atlieka socialinę funkciją, tenka pripažinti ir visuomenės teisę apriboti ją tais atvejais, kai ji tampa pažangos stabdžiu.
Title: Kai kurie teisės marksistinės teorijos klausimai
Description:
Straipsnyje nagrinėjama K.
Marxo teisės teorijos svarbiausios sąvokos.
Teigiama, kad atskleisdama teisės ryšį su ekonomine visuomenės struktūra, arba su tam tikra gamybinių jėgų išsivystymo pakopa, marksistinė teorija peržengė teisės ribas.
Vadindamas teisę formalia ekonomikos išraiška, K.
Marxas parodė ne vien tai, klasiniai gamybiniai santykiai neišvengiamai pasireiškia teisiniu pavidalu, bet ir tai, kad šie santykiai negali išsilaikyti be ideologijos.
Svarbiausioji tarpinė grandis, kuri padeda nuosavybės teisę susieti su jos ekonominiu turiniu, yra mainai.
Mainų išsivystymas sąlygoja teisinių santykių įsigalėjimą ir šių santykių objektyvizaciją žmonių sąmonėje.
Kapitalistinės nuosavybės teisė formuojasi kaip prigimtinė teisė, t.
y.
kaip subjektyvi teisė, išplaukianti iš žmogaus prigimties.
Daroma išvada, jog pripažinus, kad nuosavybė gali būti pateisinama tik tiek, kiek ji atlieka socialinę funkciją, tenka pripažinti ir visuomenės teisę apriboti ją tais atvejais, kai ji tampa pažangos stabdžiu.
Related Results
Teisėjas kaip įstatymų leidėjo partneris, arba keli teoriniai požiūriai į teisėjo vaidmenį aiškinant teisę
Teisėjas kaip įstatymų leidėjo partneris, arba keli teoriniai požiūriai į teisėjo vaidmenį aiškinant teisę
Straipsnyje nagrinėjami keli požiūriai į teisėjo ir teisės santykį, žvelgiant iš teisės atradimo/kūrimo perspektyvos: pozityvistinis teisėjo vaidmens aiškinant teisę modelis ir tur...
Karo prievolės teisėkūra Lietuvoje (1918–1940)
Karo prievolės teisėkūra Lietuvoje (1918–1940)
Straipsnyje nagrinėjama karo prievolės teisėkūra Lietuvoje 1918–1940 m. Apžvelgiami du tarpukario Lietuvos Respublikos kariuomenės laikotarpio elementai: karo prievolė ir teisėkūra...
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
Kong Kai Bertangga Nada Selendro: Kajian Organologi Kong Kai Pada Masyarakat Helong Di Pulau Semau
Kong Kai Bertangga Nada Selendro: Kajian Organologi Kong Kai Pada Masyarakat Helong Di Pulau Semau
The purpose of this study was to examine the structure of Kong Kai's music in the Helong community on Semau Island. This research focuses on Kong Kai sounds that have not been mad...
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS IR STATYBOS TEISĖS NORMŲ KONKURENCIJA
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS IR STATYBOS TEISĖS NORMŲ KONKURENCIJA
Publikacijoje nagrinėjami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintų teisės normų konkurenciniai asp...
Judesių valdymo šiuolaikinės teorijos
Judesių valdymo šiuolaikinės teorijos
Šiandien judesių valdymo ir mokymo tyrimų srityje konkuruoja dvi pagrindinės paradigmos (teorijos): statistinė (angl. „computational approach“) ir dinaminių sistemų (angl. „dynamic...
Nekilnojamųjų kultūros vertybių paėmimas – teisinė sankcija ar valstybės ir visuomenės poreikio tenkinimas?
Nekilnojamųjų kultūros vertybių paėmimas – teisinė sankcija ar valstybės ir visuomenės poreikio tenkinimas?
Publikacijoje nagrinėjami nekilnojamųjų kultūros vertybių paėmimo teisinio reguliavimo klausimai, siekiant atskleisti teisinio reguliavimo specifiką ir vertinimą teisės metodologij...
Profesorius Eugenijus Meškauskas ir Lietuvos filosofija
Profesorius Eugenijus Meškauskas ir Lietuvos filosofija
Straipsnis skirtas E. Meškausko filosofijai aptarti. Teigiama, kad jis yra marksistinės filosofijos Lietuvoje žymiausias atstovas. E. Meškausko marksistinės filosofijos pažiūros fo...

