Javascript must be enabled to continue!
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
View through CrossRef
A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryškėjusias pedagogines sroves: transcendentinę, psichologinę ir vitalinę. Pastarąją jis plačiausiai gvildeno, pristatydamas kaip tuo metu naujausią. dar neturinčią ryškaus pavidalo, bet keliančią daug nerimo. Vitalizmas daugiau remiasi natūralizmu (medžiaga, ekonomika). Abi šios kryptys nepripažįsta nei dvasios, nei Dievo, tad Maceinai tai pati problemiškiausia srovė. Todėl 1935 m. Maceina dar giliau paanalizavo vitalinę pedagogikos kryptį, plačiau apsistojo prie fizinio lavinimo, kuris, anot Maceinos, dvasiškai nusmuko žemiau, palyginti ne tik su antikine Graikija, bet ir su šviečiamuoju amžiumi. Maceinos iškelta samprata apie pilnutinės asmenybės ugdymo tikslą apima fizinę, psichinę ir dvasinę sąvokas – auklėjimą, lavinimą, auginimą. Jis nurodo, kad auginimas keičia tik periferiją (fizinę pusę), lavinimas - žmogaus galias (daugiau psichinė pusė), o auklėjimas – gelmes (dvasinė pusė)
Title: Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
Description:
A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje.
Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą.
“Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.
Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryškėjusias pedagogines sroves: transcendentinę, psichologinę ir vitalinę.
Pastarąją jis plačiausiai gvildeno, pristatydamas kaip tuo metu naujausią.
dar neturinčią ryškaus pavidalo, bet keliančią daug nerimo.
Vitalizmas daugiau remiasi natūralizmu (medžiaga, ekonomika).
Abi šios kryptys nepripažįsta nei dvasios, nei Dievo, tad Maceinai tai pati problemiškiausia srovė.
Todėl 1935 m.
Maceina dar giliau paanalizavo vitalinę pedagogikos kryptį, plačiau apsistojo prie fizinio lavinimo, kuris, anot Maceinos, dvasiškai nusmuko žemiau, palyginti ne tik su antikine Graikija, bet ir su šviečiamuoju amžiumi.
Maceinos iškelta samprata apie pilnutinės asmenybės ugdymo tikslą apima fizinę, psichinę ir dvasinę sąvokas – auklėjimą, lavinimą, auginimą.
Jis nurodo, kad auginimas keičia tik periferiją (fizinę pusę), lavinimas - žmogaus galias (daugiau psichinė pusė), o auklėjimas – gelmes (dvasinė pusė).
Related Results
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Psichikos sveikata – kiekvieno mūsų teisė
Sakoma, kad apie savo sveikatą žmogus dažniausiai susimąsto tik tada, kai sunegaluoja. Kol mes ir mums artimi žmonės geba veikti, kurti santykius ir susitvarkyti su iškylančiais ka...
Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874–1919)
Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874–1919)
Straipsnyje nagrinėjama Amerikos lietuvių spaudos (laikraščių ir knygų) istorijos sritis – lietuviškos spaustuvės. Svarbiausias dėmesys ir vieta skiriami spaustuvių darbininkams,...
Ben Jonson's Patron, Esmé Stuart
Ben Jonson's Patron, Esmé Stuart
The entry for Esmé Stuart, brother of Ludovic, Duke of Lennox, in the Oxford Dictionary of National Biography occupies a mere two paragraphs. But who was this person who served Jam...
Aesthetic Views of Antanas Maceina
Aesthetic Views of Antanas Maceina
Maceina's aesthetical views belong to one of the most known modern irrational theories of the art philosophy - to the existentialism art philosophy "as existentialists maintain, cr...
Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose
Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose
Straipsnio siekis – istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių ...
M. de Stal literatūrinės pažiūros jos ankstyvuosiuose kūriniuose
M. de Stal literatūrinės pažiūros jos ankstyvuosiuose kūriniuose
De Stal buvo viena iš romantizmo Prancūzijoje pradininkių. Jos kūryba, ypač veikalai literatūros klausimais, duoda įdomios medžiagos tyrinėtojui, kaip esminių pasikeitimų Prancūzij...
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCINIO INTELEKTO UGDYMO GALIMYBĖS LAUKO DARŽELIUOSE
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCINIO INTELEKTO UGDYMO GALIMYBĖS LAUKO DARŽELIUOSE
Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, re...
Naujųjų imigrantų mokymas Estijos mokyklose – iššūkiai palaikymo tinklams
Naujųjų imigrantų mokymas Estijos mokyklose – iššūkiai palaikymo tinklams
Moderniųjų mokyklų administracijos yra vis labiau susitelkusios į darbą komandose. Ypatingas dėmesys yra skiriamas tinkamiausių bendradarbiavimo formų ir įvairių tinklų, kurie galė...

