Ultragarsinis gimdos rando po cezario pjūvio operacijos tyrimas nėštumo laikotarpiu – gimdos rando nišos įtaka nėštumo baigtims

Tyrimo tikslas. Nustatyti gimdos rando po cezario pjūvio operacijos (CPO) nišos dažnį nėštumo laikotarpiu bei susieti gimdos rando matavimus, demografinius ir akušerinius veiksnius su gimdymo baigtimis. Tyrimo metodai. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas, kuriame dalyvavo nėščiosios, turinčios randą gimdoje. Randas tirtas 11+0–13+6, 18+0–20+0 ir 32+0–35+6nėštumo savaitėmis. Gimdos randas apibrėžiamas kaip echoneigiama įkarpa apatinio gimdos segmento raumens sluoksnyje, gimdos rando niša – kai raumens pažeidimo gylis daugiau nei 2 mm. Nėštumo priežiūra tiriamosioms atlikta pagal galiojančius SAM įsakymus, tiriamųjų po vienos CPO gimdymo būdo klausimas buvo sprendžiamas neatsižvelgiant į gimdos rando pobūdį nėštumo laikotarpiu. Rezultatai apdoroti „IBM SPSS Statistics 27.0“ programa. Taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus arba tikslusis Fišerio kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Tirtos 122 moterys po vienos arba kelių apatinio segmento CPO. 95 (77,9 proc.) tiriamosioms nustatytas matomas gimdos randas, iš jų 49 (51,5 proc.) randas formavo nišą. Iš viso natūraliais takais pagimdė 41 (33,9 proc.) tiriamoji, planinė CPO atlikta 48 (39,7 proc.), o 32 (26,4 proc.) atlikta skubi CPO. Statistinio skirtumo tarp grupių tiriamųjų, turinčių rando nišą ir jos neturinčių, bei gimdymo būdo nenustatyta (p = 0,802). AGS raumens sluoksnio storio mediana pagimdžiusiųjų natūraliais takais buvo 3,4 mm, skubios CPO atveju – 4,1 mm, kaip ir planinių CPO (p = 0,928). Apgar balai po gimimo tarp šių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,951). Išvados. Gimdos rando niša nustatoma daugiau nei pusei tiriamųjų, kai randas yra matomas, tačiau įtakos gimdymo būdui, nėštumo baigtims neturi.