PHILOSOPHY AND TIME TRAVEL / FILOSOFIJA IR KELIONĖS LAIKU

The author investigates the topic of philosophy of time travel by explicating how awareness of time helps to understand such time travel, the ways we encounter others, speak with them about the world and events in our world and history. The author discusses aspects of pretemporal life of awareness and discloses philosophical time travel in order to engage in a dialogue with others. The argument of this paper makes the following points: a) empirically it is not possible to leave our chronological position; b) human memory is quite limited; c) yet we dialogue with members of our species through times in terms of our “signitive” capacity; d) we read texts that “mean” events, things and others and thus engage in a dialogue with them. All this implies that we are aware of what other said or saw and made accessible “through” the empirical signs prior to asking a question of “when” – this means “atemporally”. Santrauka Remdamasis filosofiniais argumentais, straipsnyje autorius interpretuoja filosofiją kaip keliones laiku. Aiškina, kaip demėsingumas laikui padeda suprasti šį reiškinį, užmegzti filosofinį dialogą su kitais žmonėmis. Šio teksto argumentai suponuoja tolesnes tezes: a) empiriškai neįmanoma peržengti gyvenamosios dabarties laiko taško; b) žmogaus atminties gebėjimai yra riboti; c) žmogus su savo rūšies atstovais komunikuoja „per laiką“, pasitelkdamas savo gebėjimą reikštis; d) žmogus skaito tekstus, kurie „reiškia“ įvykius, daiktus ir kitus fenomenus, taip užmezga dialogą su kitais žmonėmis. Tokie komunikaciniai ypatumai reiškia, kad žmogus „patiria“ tai, ką kiti regėjo ir komunikavo kaip per empirinius ženklus prieinamą dalyką, dar „prieš“ tai, kai buvo iškeltas klausimas „kada“, kitaip tariant – belaikiškai.